Juose buvo eksponuojama tarptautinė paroda „Radvilos. Kunigaikščių istorija ir paveldas“. Mokytojai parodoje pamatė daugiau nei 350 eksponatų iš bemaž 40 muziejų, bibliotekų, archyvų, bažnyčių, vienuolynų, privačių kolekcijų, esančių 7 pasaulio valstybėse – Lietuvoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Šventojoje Žemėje (Izraelyje ir Palestinoje). Gausiausius pristatomų vertybių rinkinius parodai paskolino Vilniaus universiteto biblioteka, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Lietuvos valstybės istorijos archyvas, taip pat Bažnytinio paveldo muziejus, Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus.

Pirmiausia aplankėme Zanavykų krašto muziejų, įsikūrusį Šakių r., Zyplių dvaro vežiminėje. Susipažinome su senojo zanavykų kaimo buitį atskleidžiančia ekspozicija, dalyvavome edukacinėje žvakių liejimo pamokoje.

Sintautuose, poeto Prano Vaičaičio gimtojoje sodyboje-muziejuje, pasipuošusi zanavykų tautiniu kostiumu, su obuoliais iš senojo sodybos sodo mus pasitiko poeto brolio Jono Vaičaičio anūkė Rūta Vaičaitytė. Ji labai nuoširdžiai ir emocingai papasakojo apie poeto gyvenimą ir kūrybą. Atsidėkodami padainavome dainą „Yra šalis“ pagal P. Vaičaičio eilėraštį, keletą našlaičių dainų: „Auga girelėj“, „Aušta aušrelė“, „Oi, kas ten aušta“, „Lek gervė“.

Atvykus mus pasitiko dvaro šeimininkė, kuri papasakojo apie XIX amžiaus viduryje įkurtą Zyplių dvaro ansamblį, kurį sudaro 11 išlikusių pastatų, apsuptų vienu didžiausių parkų su balzaminių tuopų ir skroblų alėjomis Lietuvoje. Čia kuriama ypatinga kultūrinė erdvė pažintinei, tiriamajai, švietėjiškai veiklai. Zyplių dvarą XIX a. įkūrė Polocko gubernijos dvarininkas Jonas Barkovskis. Jis nemažai pelno gavęs iš prekybos mediena, buvęs gana dosnus. Vėliau valdymą perėmė dvarininkas Tomas Potockis. Laikui bėgant dvaras buvo perstatomas, kol galiausiai įgavo neobarokinių bruožų.

Konferencijos svečiai Punsko muzikos mokyklos mokytojai metodininkai Svetlana Mažeikienė ir Arnoldas Beinaris. Pranešimus skaitė Elektrėnų meno mokyklos mokytoja Kristina Dabrovolskaitė, Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos mokytoja metodininkė Gailė Markevičienė, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir meno fakulteto doktorantas Domantas Milius, Kauno Aleksandro Kačanausko muzikos mokyklos mokytoja, koncertmeisterė metodininkė, 9-12 klasių metodinės grupės pirmininkė Goda Stanionytė. Daugiausia lektorių: mokytoja ekspertė Edita Matulionienė, mokytoja metodininkė Jovita Vaičiulienė, vyresniosios mokytojos Evelina Žigaitė ir Asta Gaidamavičienė, vyresnysis mokytojas Paulius Berūkštis ir vyresnioji mokytoja Rūta Gervienė atvyko iš Kauno 1-osios muzikos mokyklos.

Visgi, kur meno prasmė? Kokia meninės kūrybos paskirtis? Menas auklėja, išaukština ir praturtina grožiu žmogaus gyvenimą. Menas – tai kūryba, grojimai, bendravimas, intuicija. Svarbiausia suprasti, kaip menas veikia žmogų.

Birželio 10 dieną, Kauno miesto filharmonijoje rinkosi Kauno 1-sios muzikos mokyklos absolventai į baigimo pažymėjimų įteikimo šventę, kurie 8 metus bandė pažinti meno prigimtį ir grožį.

Įvairių sričių: styginių, akordeonistų, liaudies instrumentalistų, pianistų, pučiamųjų instrumentų klasių absolventai gavo baigiamuosius pažymėjimus.

Jam šventėje skirta daug dėmesio, pasitelkiant vaizdo projekcijas, pasakot jo gyvenimo istoriją. 1924 metais pirmajai dainų šventei vadovavęs kompozitorius pradėjo iki šiol gyvą tradiciją, kuri jau 95 metus suburia lietuvius bendrai dainai ir šokiui.

Šventėje skambėjo net 31 kūrinys: žymiausi Juozo Naujalio darbai, populiariausi lietuvių liaudies šokiai bei dainos. Dalyvavo jaunučių, jaunių, mišrūs, vyrų, moterų, vyresnio amžiaus ir kiti chorai, įvairūs tautinių šokių ansambliai. Pasirodė net 94 kolektyvai iš visos Lietuvos.

Parengė: mokytojas metodininkas Arūnas Važinskis
 

Vieni ryškiausių ne tik Kauno, bet ir visos Lietuvos jaunieji akordeonistai kartu atliko pilną rečitalį, kurio metu skambėjo rimčiausi ir sudėtingiausi kūriniai: J. S. Bach “Prancūziška siuita”, A. Beloshitsky “Ispaniška siuita”, A. Vriurtner “Campanella”, A. Piazzolla “Meditango”. Fausto Labanausko ir Tito Radzevičiaus mokytojai Laimonas Salijus ir Janė Macevičienė neslėpė džiugesio ir emocijų savo puikiais auklėtiniais, kurie dėl ilgametės koncertinės praktikos įgiję sceninės ištvermės, pademonstravo aukščiausią sceninę – koncertinę kultūrą.

Parengė: Kauno 1-sios muzikos mokyklos administracija

„Gatvės muzikos diena“ ketvirtąjį kartą sugrįžo į Kauną! Tradiciškai visi dainuojantys, grojantys, šokantys ir kuriantys kauniečiai vėl buvo kviečiami jungtis prie skambančio miesto idėjos bei gegužės trečiąjį šeštadienį nevaržomai muzikuoti gatvėje.

2011-aisiais prigijęs šventės šūkis „Vienu ritmu su Gatvės muzikos diena“ gegužės 18-ąją ir vėl simbolizavo muzikos šventės esmę – visuomenės iniciatyvos jėgą. Nesvarbu, ar dalyvis groja fleita, ar yra vos pramokęs skambinti gitara, ar šoka – visi šią dieną išėję į gatvę įneša dalelę savęs į skambančio miesto idėją ir jo pulsuojantį ritmą.

Atviros meistriškumo pamokos buvo respublikinės mokslinės praktinės konferencijos „Programinė muzika – interpretacinis kontekstas vs. atlikėjo individualumas” II etapas, kurio metu konferencijos dalyviai kartu su lektoriais analizavo atliekamus programinės muzikos kūrinius, gilinosi į stilistinius interpretavimo sprendimus. Atvirųjų pamokų forma lektoriai programinių kūrinių atlikėjams (mokiniams) formavo teisingus programinės muzikos interpretavimo įgūdžius suteikiant muzikologinių istorinių bei praktinių žanrinių, stilistinių, formos interpretavimo žinių, kurias perteikiant atliekamo programinio kūrinio kontekste, buvo siekiama aukštesnio kūrinio meninės interpretacijos lygio.

Klasėje mokytoja Birutė Landsbergytė pristatė edukacinės išvykos vyksmo planą, o paskui skyrė kiek laiko XIX a. pab. – XX a. pradžios istorinio, kultūrinio konteksto aptarimui. Parodė keletą archyvinių įrašų. Iš mokyklos pajudėjome senamiesčio link, planuodamos susipažinti su vietomis, menančiomis Juozą Naujalį. Iš arti apžiūrėjome Arkikatedros vargonus. Anuometinės Paradų aikštės statiniai priminė Maironį, S. Banaitį, J. Tumą-Vaižgantą, M. Valančių. Naujoje miesto dalyje pasižvalgėme po Valstybės teatro sodelį, pakalbėjome apie J. Naujalio veiklas, susijusias su šia vieta.

Ekskursijos tikslas pasiektas: parodyta kiek daug gali padaryti net ir nedaug, bet įsipareigojusių savo kraštui žmonių.