Konkurso-festivalio tikslas – skatinti jaunuosius muzikantus daugiau dėmesio skirti technikos vystymui ir muzikiniam kūrinių išpildymui.

Festivalio-konkurso vedėja, mokytoja Audronė Tamulienė pasveikino jaunuosius muzikantus su gražia švente ir palinkėjo sėkmingo grojimo. Festivalį-konkursą atidarė smuikininkų ansamblis, kuris atliko N. Baklanovos privalomą etiudą A-dur. Ansamblio vadovė Loreta Krivaitienė. Violončelininkai griežė B. Rombergo ir S. Voltchkovo etiudus. Skambėjo B. Dvariono, T. Šerno, J. S. Bacho, J. Haydno, L. van Bethoveno, C. Bohm, Ch. Dancla, A. Carse, V. F. Skop, V. Khiol, Ch. Gluck kūriniai.

Šeimyninio muzikavimo koncertui gausų būrį ansamblių paruošė mokytojai: Rasa Derbutienė, Rūta Gervienė, Judita Radomskienė, Tadas Balaišis, Giedrė Mažeikaitė-Gonzalez, Ema Bojadžian, Audronė Ravkienė, Teresė Zubauskaitė, Violeta Jucevičienė, Olga Baranauskienė, Sandra Mikušauskienė, Jūratė Žemaitytė, Neringa Dainelytė, Leokadija Kepežinskienė, Rūta Bimbaitė, Rima Eigirdienė, Asta Gaidamavičienė, Paulius Berūkštis, Valerija Perednienė, Silvija Jermakovaitė, Zinaida Sivakova, Jolanta Snudaitienė, Kristina Baltušienė, Mindaugas Apulskis, Violeta Gudaitienė, Marijus Perminas, Inga Baršauskienė, Dalia Čižinauskienė, Romualda Vainauskienė, Diana Galdikienė, Mantas Šidlauskas, Justinas Rimas.

Koncerto pradžioje, kaip ir dera paminint iškilmingą valstybinę dieną, pilna salė žiūrovų ir koncerto atlikėjų drauge sugiedojo Lietuvos valstybinį himną. Koncertą pradėjo ir įžanginį žodį tarė centro „Vija“ dienos socialinės globos padalinio socialinė darbuotoja Vida Rimkė, kalbėdama apie tautiškumą ir cituodama poeto Justino Marcinkevičiaus eilėraštį „Laisvė“: „Nepaimsi nepakelsi neparodysi / Nepavalgydinsi jos ir nepagirdysi / Ne valiavimuos ne šūkiuose ne odėse / Mūs atodūsiuos ji matosi ir girdisi…“. Toliau šventinį koncertą vedė Kauno 1-osios muzikos mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Agnė Sipavičienė, nuskambėjo muzikiniai mokinių pasirodymai.

Ak, mūsų lietaus ir vėjų, lininės spalvos žeme, iš čia juk mes ir atėjome: Jievaro tiltu per Baltijos jūrą, surinkdami lietų, nepalikdami dainos, atiduodami skambų vėją.

Nepakeičiant upės plačios tėkmės į Tavo krantą mes ir einame: kad laistomi gimtąja kalba – augtume, mylimi – stiebtumėmės, klausomi – dainuotume.

Ak, mūsų dainų žeme, nežinome pasaulyje aukštesnio už eglės ūgio žodį – Lietuva. Mes čia buvome ir būsime. Būsime tol, kol bus Lietuva. Mes – Tavo vaikai.

Šiais metais mokinių ansambliai sugrįžo pradžiuginti žiūrovus naujomis programomis, dar jautresniu ir muzikalesniu skambesiu, dar tvirtesne ansamblių tarpusavio bendryste. Taip pat šiemet klausytojus labai džiugino ir koncerto dalyvių gausa – scenoje išvydome net šešiolika fortepijoninių ir kamerinių ansamblių pasirodymų. Labai graži paralelė, jog kartu su jauniausiais vakaro dalyviais muzikinius kūrinius atliko ir jų mokytojai, ar netgi tėveliai. Taip pat labai dėkojame visiems iliustratoriams ir mokytojams, kurie sutiko prisidėti ir gražiai papuošti „Žiemos paralelių“ ansamblių vakarą.

Ateinančius į koncertą jaunuosius stygininkus Rotušės aikštėje šventiškai pasitiko „auksinė“, M. K. Čiurlionio kūrybos dvasia alsuojanti Kauno eglė. Minios kauniečių susirenka į aikštę laukti Kalėdų stebuklo.

Kauno Arkivyskupijos salė puošni, įspūdinga, talpinanti daug klausytojų. Džiugu, kad tokioje didelėje salėje nebuvo nei vienos tuščios vietos. Tėvai, broliai, sesės ir kiti šeimos nariai, draugai atėjo paklausyti, palaikyti ir pasidžiaugti jaunųjų stygininkų grojimu. Nors salėje buvo ir šaltoka, nuoširdus bei šiltas klausytojų priėmimas, gausūs aplodismentai apgaubė jaunuosius atlikėjus jaukia kalėdine šiluma.

Praeitų metų lapkritį išplėstinio muzikinio ugdymo klasės mokiniai pirmą kartą koncertavo šiame kultūros židinyje, įsikūrusiame 1934 m. vietos meistrų statytame mediniame pastate, kuris 2012-2013 m. ES programos „Leader“ ir Kauno rajono savivaldybės lėšomis buvo renovuotas.  Šiandien – tai modernus bei labai jaukus pastatas, pasižymintis meninėmis erdvėmis bei nors ir nedidele, tačiau geros akustikos koncertų sale, kurioje mielai koncertuoja įvairių muzikos žanrų atlikėjai, vyksta įvairūs renginiai, nuolat veikia dailės, fotografijos darbų parodos. Mokiniai galėjo susipažinti su šiuo metu centre veikiančia Samylų seniūnijos gyventojos Laimutės Jonaitienės dailės darbų paroda.

Visuose prieš tai vykusiuose koncertuose salė būdavo pilnutėlė, lūždavo nuo klausytojų gausos. Labai džiugu, kad ir šį kartą į filharmonijos salę susirinko tiek daug jaunųjų muzikantų gerbėjų.

Orkestrui dirigavo Imantas Jonas Šimkus – talentingas jaunosios kartos dirigentas, šiuo metu studijuojantis Vienos muzikos ir scenos menų universiteto meno doktorantūroje. „Dirigavimas – lyg mažos valstybės valdymas. Jei kur nors iškyla ekstremali situacija ar grėsmė – ten reikia mesti pajėgas“ – apie savo profesijos ypatumus atsiliepia dirigentas Imantas Jonas.

Gausus būrys jaunųjų muzikantų kartu su mokytojais atvyko pasveikinti ir pradžiuginti savo muzika centre dirbančių pedagogų, moksleivių, administracijos darbuotojų, kurie pasitiko svečius taip pat savo surengtu šventiniu koncertu. Scenoje pasirodė technologijų mokymo centro reabilitaciniame profesiniame skyriuje besimokantys moksleiviai, kurie parengė vokalinius, šokio, kulinarijos ir netgi pynimo iš vytelių madų pasirodymus.

Dvaro sodybos ansamblį suprojektavo ankstyvojo ir brandaus klasicizmo atstovas, kūrybingas architektas Martynas Knakfusas (1740–1821).

Dvaro ansamblis 1992 metais įtrauktas į saugomų objektų sąrašą kaip respublikinės reikšmės kultūros vertybė. 2004 metais rūmuose įkurtas Sūduvos regioninis kultūros centras. 2010 metais rugpjūčio mėnesį pasikeitus įstaigos savininkui, įstaigos pavadinimas pakeistas į Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centrą. Dvaro oficinoje įsikūręs Vilkaviškio krašto muziejus, turintis meno ir priešistorės ekspozicijas.