FORTEPIJONO
Rašydamas muziką tragedijai „EGMONTAS“ Bethovenas artimai susidraugavo su Gėte. Abu jie dažnai vaikštinėdavo po Vienos parkus. Miesto gyventojai, kuriuos jiedu sutikdavo, meilikaujamai ir pagarbiai jiems lankstydavosi. Tačiau į šiuos didelės pagarbos pareiškimus atkreipdavo dėmesį tik Gėtė, lengvai kilstelėdamas skrybėlę. O Bethovenas tarsi nieko nematydavo ir į sveikinimus visiškai nereaguodavo. Galų gale šio nesibaigiančio ceremonialo išvestas iš kantrybės, didysis poetas kreipėsi į kompozitorių: – Kaip man įkyrėjo tas niekingas šių žmogeliūkščių žeminimasis! – Nesijaudinkite, Jūsų kilnybe – su didinga ramybe atsakė Bethovenas, – šie lankstymaisi yra skiriami ne jums, o man. Jūs čia esate dar mažai žinomas.
