NUOTOLINIS UGDYMAS


Metodiniai patarimai


Šiame skyriuje pateikiame informaciją apie nuotolinio ugdymo specifiką. Manome, kad bet kokia informacija apie nuotolinio ugdymo organizavimą, šiuo ypatingu laikotarpiu, vienaip ar kitaip pravers Kauno 1-osios muzikos mokyklos MUZIKOS ISTORIJOS ir SOLFEDŽIO disciplinų mokytojams kuo greičiau prisitaikyti prie nuotolinio ugdymo proceso. Informacija aktuali ir specialybės dalykų bei papildomo fortepijono mokytojams.

Šioje situacijoje turime konkretizuoti – kas yra NUOTOLINIS ir VIRTUALUS MOKYMASIS.

NUOTOLINIS MOKYMASIS – tai mokymasis, kai studentas ir dėstytojas yra atskirti erdvėje ir/ar laike, o jų sąveika vyksta netiesiogiai per sinchroninę ar asinchroninę komunikaciją. Nuotolinis mokymasis sprendžia dviejų dimensijų – atstumo ir laiko – problemas. Nuotolinio mokymosi trūkumai:  ribotas bendravimas su dėstytoju, ribotas naudojimasis materialiomis mokymosi priemonėmis (pavyzdžiui, biblioteka, laboratorijos, …).

Tačiau jau daugelį dešimtmečių nuotolinis mokymasis yra sėkmingai taikomas švietime ir dažnai įvardijamas, kaip ateities mokymasis. Nuotolinio mokymosi pritaikymas gali būti įvairus. Pvz., Jungtinėje Karalystėje važinėjančios mobilios laboratorijos, kuriose studentai gali atlikti laboratorinius darbus, Vokietijoje egzistuoja „laboratorija paštu“, kuri suteikia galimybę atlikti praktinius darbus ir pan.

NUOTOLINIO MOKYMOSI centre yra mokinys, ,,mokymas ateina pas mokinį”, t. y. ten, kur jis gyvena. Mokymasis ,,prisitaiko“ prie mokinio gyvenamosios vietos, dažnai – prie jo individualaus mokymosi ritmo, prie besimokančiojo suvokimo greičio.

VIRTUALUSIS MOKYMASIS – tai virtualioje erdvėje vykstantis mokymasis, naudojant virtualiosios erdvės priemones bei SINCHRONINĘ ir ASINCHRONINĘ virtualiąją komunikaciją. Virtualusis mokymasis įveda papildomą – ERDVĖS (realios ir virtualios) – dimensiją.

VIRTUALIOJE ERDVĖJE nebelieka nuotolio sąvokos. Taigi, kalbant apie mokymąsi, paprastai egzistuoja atstumo ir laiko sąvokos, kalbant apie VIRTUALŲJĮ MOKYMĄSI, atsiranda trečia dimensija – erdvė. Akivaizdu tai, kad, nors nuotolinis mokymasis yra populiarus visame pasaulyje, jis nėra problemų sprendimas, o tik galimybė mokymosi pasiekiamumui padidinti.

VIRTUALIOJO mokymosi problemos:

  • negalima pasinaudoti materialiomis mokymosi priemonėmis (biblioteka, laboratorija ir pan.); mokymosi priemonių parengimas mokymuisi brangus ir dažnai sudėtingas;
  • ne visi yra įvaldę darbą virtualioje erdvėje;
  • ne visuomet galima panaudoti daugumai įprastus tradicinius mokymosi metodus;
  • Nors šios išvardintosios problemos sparčiai nyksta, tačiau jos vis dar neišvengiamos.

Anderson ir Garrison (1998) pasiūlė NUOTOLINIO MOKYMOSI modelį, kuriame išskyrė tris svarbiausius mokymosi komponentus bei akcentavo jų sąveikos svarbą. Šie mokymosi komponentai yra MOKINYS – TURINYS – MOKYTOJAS. Be pagrindinių mokymosi komponentų yra sąveika su kitais mokymosi proceso subjektais ir objektais: kitais mokiniais, kitais mokytojais, kitais mokymosi šaltiniais (turinys). Mokiniai, pavyzdžiui, tiesiogiai ar netiesiogiai bendrauja studijų tematika.

Turinys turi hierarchinę struktūrą, atskiros dalys yra tarpusavyje susijusios. MUZIKOS ISTORIJOS ar SOLFEDŽIO mokytojai, kurie ruošia mokymosi kursus, taip pat bendrauja, pavyzdžiui, su Lietuvoje ar su užsienyje dirbančiais mokytojais, tariasi kaip ruošti metodinę medžiagą, kokius metodus taikyti ir panašiais klausimais.

Barjerus mažinančios INFORMACINĖS KOMUNIKACINĖS TECHNOLOGIJŲ priemonių grupės klasifikuojamos pagal paskirtį.

TURINIUI PALAIKYTI:

  • Turinys su multimedija ir animacija (padidinamas interaktyvumas, geriau įsisavinama mokomoji medžiaga);
  • VMA (virtualiosios mokymosi aplinkos);
  • MO (mokymosi objektai) ir vaizdo įrašų archyvai, imitaciniai virtualieji modeliai, elektroninės bibliotekos, įvairiausi interaktyvūs DVD, USB…

TURINIO KOKYBIŠKAM TEIKIMUI:

  • Pakankamų techninių parametrų serveriai, kompiuteriai ir geras interneto ryšys, interneto naršyklės, vaizdo ir garso konferencijos, vaizdo konferencijų sistemos (pateikiame pavyzdį, kaip galima naudotis ZOOM vaizdo konferencijų sistema)

INFORMACIJOS PAIEŠKAI IR APDOROJIMUI:

  • Interneto naršyklės, nuorodos ir šaltiniai;
  • Internete, automatiniai vertėjai, e. bibliotekos, visateksčių dokumentų duomenų bazės…

KOMUNIKAVIMUI PALAIKYTI:

  • Garso ir vaizdo konferencijos, diskusijų forumai ir pokalbiai;
  • paštas, telefonai, žinutės (SMS ir MMS), socialiniai tinklai, internetiniai tinklaraščiai, bendri darbo langai…

MOKYMOSI PROCESO INTELEKTUALIZAVIMUI:

  • Adaptyvi ir intelektuali VMA, programiniai;
  • Mokinio e. portfolio, testavimo ir vertinimo sistemos…

SOCIALINEI APLINKAI PALAIKYTI (motyvacijai, grupiniam darbui, darbų publikavimui, mokymosi kontekstui sudaryti ir kt.):

  • paštas, diskusijų forumai ir pokalbiai, socialiniai tinklai, internetiniai tinklaraščiai, bendrieji darbo langai ir panašiai.

Techniniai nuotolinio mokymosi barjerai mažinami nesunkiai pakankamų techninių parametrų ir priemonių pagalba.  Sunkiau yra mažinti socialinius, kultūrinius ir psichologinius barjerus:

  • Motyvacijos;
  • Atsakomybės;
  • Savarankiškumo;
  • Aktyvumo stokos;
  • Skirtingo suvokimo, kultūros ir panašius, kylančius iš mokinio prigimties, situacijos, aplinkybių…

Čia vien tik INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ nepakanka, reikia imtis edukacinių, psichologinių priemonių. Beje, šie barjerai yra būdingi ne vien tik nuotoliniam mokymuisi. Atskirai INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ priemonių grupėje galima išskirti programinius AGENTUS, tai priemonė, kuri naudojama mokymosi procesui intelektualizuoti.

Pavyzdžiui, MUZIKOS ISTORIJOS ar SOLFEDŽIO mokytojas konsultuoja mokinius, tačiau kai mokinių yra daug, konsultacijas organizuoti ir vykdyti yra sunku, užima daug laiko, todėl tokioje situacijoje gali padėti edukaciniai programiniai agentai – tai yra specialios programos, kurių nereikia paleidinėti, nes jos dirba autonomiškai. Pavyzdžiui, jos virtualioje mokymosi aplinkoje laukia, kada atsiras tam tikros sąlygos, įvyks tam tikri įvykiai, dėl kurių programiniai agentai turės suveikti: jie gali priminti mokiniui apie atsiskaitymą, gali laikas nuo laiko informuoti mokytoją, kuris mokinys pateikęs individualius darbus, kas vėluoja atsiskaityti ar dar neprisijungė prie nurodytos užduoties ir panašiai. Programiniai agentai veikia kaip protingi tarpininkai tarp mokinio, mokytojo ir mokymosi aplinkos.

Informacinių technologijų parinkimas


Informacines technologijas mokymosi procesui reikia rinkti įvertinus:

  • Mokymosi sąlygas;
  • Dalyko tikslą;
  • Rezultatus;
  • Turinį (techniniuose moksluose galima parinkti vienas priemones, o muzikiniuose moksluose – visiškai kitas);
  • Metodus;
  • Komunikaciją;
  • Mokymo priemones.

Mokymosi sąlygos apima ir mokinių charakteristikas, ir tai, kaip jie yra pasiruošę naudotis vienomis ar kitomis informacinėmis technologijomis. Informacinių technologijų priemonių parinkimas – sudėtingas procesas, kuris remiasi mokytojo kompetencija, jo požiūriu į mokymąsi (iki šiol mokytojai daugiausia naudoja tas priemones, kurias jie yra įvaldę), kita vertus, priemonių parinkimą riboja reikalavimai kokybei, mokymosi sąlygos ir kiti mokymosi procesą veikiantys veiksniai.

Ką virtualusis mokymasis suteikia mokiniui?


Naudojama vieninga virtualioji mokymosi aplinka, kurioje mokinys dirba ir mokosi, padidina išteklių pasiekiamumą (bibliotekų, duomenų bazių, internetinių šaltinių) bet kuriuo paros metu. Be kompiuterio ir interneto mokinys to padaryti paprasčiausiai negalėtų. INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ panaudojimas mokiniui suteikia galimybę efektyviau ir operatyviau bendrauti su mokytojais. Taip pat tai suteikia mokiniui pasitenkinimą, kad jis mokosi NAUJOVIŠKU, PROGRESYVESNIU BŪDU. Be kita ko, visi visuomeniniai procesai keliasi į virtualiąją erdvę, pavyzdžiui, mokesčių mokėjimas, bendravimas (socialiniai tinklai), registracija į medicinos įstaigas, pažymų gavimas ir panašiai.

Nuotolinio mokymosi atveju mokslas ateina ten, kur yra mokinys, o ne kaip tradicinio mokymosi atveju – kur mokytojas. Taip siekiama vieno iš šiuolaikinės visuomenės tikslų – didesnio mokslo prieinamumo. Be to, mokymasis vyksta mokiniui įprastoje aplinkoje, kurioje jis „gyvena“, bendrauja su draugais (el. paštas, socialiniai tinklai, pramogos, …), ieško informacijos ir panašiai.

Nuotolinio mokymosi metodai Priklausomai nuo naudojamo komunikavimo būdo. Todėl išskiriami šie mokymosi metodai: 

  • SINCHRONINIS – Šis metodas remiasi mokytojo ir mokinio sinchronine komunikacija. Komunikavimo priemonėmis (vaizdo konferencijos, …) imituojamos tradicinio mokymosi veiklos (paskaita, seminaras, konsultacija, …). Naudojami ir nauji virtualiosios erdvės mokymosi metodai. Privalumai – operatyvi komunikacija, trūkumai – mokinys turi prisitaikyti prie mokymosi laiko bei mokymosi spartos. Taigi, sinchroninis mokymasis yra efektyvus, o problema – visiems tinkamas tvarkaraštis.
  • ASINCHRONINIS – mokinys mokosi savarankiškai, komunikuoja su mokytoju asinchroniškai (užklausos ir atsakymo laikai gali skirtis). Naudojamos asinchroninio komunikavimo priemonėmis (el. paštas, forumai, socialiniai tinklai, …) paremtos mokymosi veiklos. Privalumai – galimybė mokytis patogiu laiku ir sparta, trūkumai – neoperatyvi komunikacija. Taigi, asinchroninis mokymasis patogus užimtiems mokiniams, problema – kokybė, motyvacija. Akivaizdu, jog labai skiriasi besimokančiųjų poreikiai, atsiranda jų įvairovė. Skiriasi mokymosi tikslai, sąlygos, galimybės, motyvacija. Vieni nori mokytis auditorijoje, kiti – kokioje nors kitoje vietoje. Vieniems patogus sinchroninis mokymasis, kai galima iš karto viską išsiaiškinti, klausti ir diskutuoti, kiti gali mokytis tik po žaidimų su draugais lauke. Mokymasis turėtų prisitaikyti prie visų galimybių, todėl iškyla organizaciniai ir išteklių klausimai.
  • MULTI-DIMENSINIS – mokymą reikia organizuoti taip, kad mokinys galėtų individualiai pasirinkti mokymosi vietą, laiką ir spartą. Pavyzdžiui, mokytojas skaito pamoką klasėje, ją transliuoja į internetą ir daro vaizdo įrašą. Vieni mokiniai dalyvauja akivaizdžiai, kiti prisijungia virtualiai. Kas negali dalyvauti pamokoje, peržiūri vaizdo įrašą po žaidimų lauke.
  • PSEUDO-SINCHRONINIS mokymasis – kaip žinome, sinchroninis mokymasis yra efektyvesnis. Mokiniams, negalintiems prisitaikyti prie tvarkaraščio, jį keičia pseudosinchroninis mokymasis, kai sinchroninis procesas išsitęsia laike, jis yra imituojamas. Pavyzdžiui, peržiūrėjus vaizdo įrašą, prašoma išsakyti nuomonę vykusiose diskusijose, atsakyti į pamokoje užduotus klausimus, kitu laiku sudalyvauti apklausose ir panašiai.

Minčių žemėlapiai


Visi minčių žemėlapiai turi šiuos pagrindinius požymius: 

  • Struktūra – žemėlapis vaizduoja informaciją, išdėstytą taip, kaip mokinys apie ją mąsto;
  • Reikšminiai žodžiai – daugiausiai dėmesio reiktų skirti esminiams dalykams, kuriuos norima išreikšti ir tam, kaip tie dalykai veikia mintis,
  • Asociacijos – rasti sąsajų, ryšių ir santykį tarp atsiskyrusių informacijos komponentų.
  • Grupavimas – žemėlapio struktūra priklauso nuo to, kaip studentas grupuoja mintis. Minčių žemėlapis skatina mąstymą,
  • Sąmoningas domėjimasis – žemėlapio kūrimas – iššūkis kūrėjui, tačiau tai padeda reflektuoti turimą informaciją ir supratimą, o taip pat, perkelti informaciją iš trumpalaikės į ilgalaikę atmintį.

Vizualus mokymasis padeda mokiniams:

  • Sukonkretinti idėjas ir išreikšti jas abstrakčiai;
  • Turimas žinias papildyti naujomis koncepcijomis;
  • Struktūruoti savo mąstymą, rašto darbą, diskusiją, planą arba ataskaitą;
  • Suvokti ir interpretuoti pateiktas mintis ir idėjas;
  • Minčių žemėlapiai padeda mokytojams: stebėti mokinių mąstymo procesą tam tikra užduota tema;
  • Suprasti, kaip kito mokinio žinios prieš ir po aiškinimo, kaip gerai mokinys supranta užduotį arba medžiagą, kurios yra mokoma;
  • Greitai ir veiksmingai įvertinti mokinių žinias.

Minčių žemėlapių kūrimas virtualioje erdvėje skirtos minčių audroms bei minčių žemėlapių ir koncepcijų žemėlapių braižymui vadinamos grafinėmis tvarkyklėmis (Graphic Organizers). Nemokamos minčių žemėlapių kūrimo virtualioje erdvėje paslaugos leidžia:  minčių žemėlapius kurti individualiai ir bendradarbiaujant, nepriklausomai nuo mokinių buvimo vietos,  kurti kaip sinchroniniu, taip ir asinchroniniu būdu, skelbti sukurtus minčių žemėlapius socialiniuose tinkluose, tinklaraščiuose ir panašiai. Rekomenduojame išbandyti POPPLET, COGGLE minčių žemėlapių rengimo priemones.

Komunikaciniai metodai


Konsultacija ASINCHRONINIU būdu vykdomos konsultacijos galimos bet kada, bet naudinga turėti tvarkaraštį: o pavyzdžiui Moodle VMA programoje galima pritaikyti DISKUSIJŲ FORUMĄ, žinutes, dažni klausimai, virtualioje bendradarbiavimo aplinkoje komentarų dalyje, o konsultuoti el. paštu.

DISKUSIJŲ FORUMAS – vieta virtualioje aplinkoje, kurioje galima keistis mintimis ir patirtimi. Bendravimas vyksta asinchroniškai, tai yra, ne realiu laiku. Asinchroninio bendravimo pranašumai:  mokiniai turi galimybę gerai apmąstyti atsakymus,  galima ne iš karto atsakyti, paruošti juodraščius, juos patobulinti ir tik tada paskelbti, nesijaudinti dėl laiko – nereikia skubėti, kaip klasėje,  nedrąsiems mokiniams galimybė išreikšti savo nuomonę. Dažniausiai interneto forumai turi konkrečias temas, kuriuose vis registruoti vartotojai gali pasidalinti savo patirtimi, išsakyti nuomonę. Forumų temas galima smulkinti ir skirti į atskirus subforumus. Juose galima sukurti diskusijų temas, kurias susidomėję mokiniai gali perskaityti ir į jas atsakyti.

Informacija adaptuota Kauno 1-osios muzikos mokyklos nuotolinio ugdymo reikmėms remiantis PROJEKTU „LIEDM TINKLO PLĖTRA“, NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002


Savivaldybės biudžetinė įstaiga
"Kauno 1-oji muzikos mokykla"

Visos teisės saugomos © 2024

Tel: +370 37 422 834
Faksas: +370 37 422 834
Adresas: J. Gruodžio g. 25, LT-44289, Kaunas
Įmonės kodas: 190144649
El. Paštas: info@pirmamuzikos.lt

"... ir tik muzika suteikia gyvenimui spalvas" - Anonimas