TYRIMAI

Šiame puslapyje yra talpinama informacija apie Kauno 1-osios muzikos mokyklos atliekamus tyrimus bei jų rezultatus.

Tyrimo „Ugdymo kokybės užtikrinimas Kauno 1-ojoje muzikos mokykloje“ analizė

Apklausoje dalyvavo 350 respondentų, procentinis atsakymų pasiskirstymas į kiekvieną klausimą yra toks:

1. Iš kur sužinojote apie Kauno 1-ąją muzikos mokyklą?

• 123 respondentų (35,5 %) rekomendavo draugai arba giminės, kurių vaikai lanko šią mokyklą.
• 103 respondentų (29,7 %) informaciją rado mokyklos interneto svetainėje.
• 51 respondentų (14,7 %) buvo nukreipti darželio / mokyklos mokytojo (-os).
• 38 respondentų (11 %) atsakė, kad pasirinkimą įtakojo faktas, jog patys mokėsi Kauno 1-ojoje muzikos mokykloje.
• 18 respondentų (5,4 %) nukreipė Kauno 1-osios muzikos mokyklos mokytojai, rengdami agitacinius koncertus miesto mokyklose, kurie dirba mokyklos padaliniuose arba kitose mokyklose ir per institucijos rengiamą vasaros stovyklą.
• 14 respondentų (3,4 %) kita.

Daugiausia žmonių apie Kauno 1-ąją muzikos mokyklą sužino iš artimųjų ir pažįstamų bei gauna rekomendacijas mokytis. Šis faktas leidžia teigti, jog apie mokyklą yra atsiliepiama teigiamai, o apie instituciją plačiai žinoma visuomenėje. Beveik trečdalis respondentų informaciją randa mokyklos interneto svetainėje, vadinasi šiuolaikiniam žmogui informacija apie mokyklą skaitmeninėje informacinėje sistemoje yra lengvai randama. Nemažai mokinių (15 %) nukreipiama į muzikos mokyklą iš ankstyvojo ir pradinio ugdymo įstaigų, todėl galima teigti, jog Kauno miesto pedagogai taip pat plačiai žino apie Kauno 1-ąją muzikos mokyklą. 5 % respondentų teigia į mokyklą atėję dėl Kauno 1-osios muzikos mokyklos mokytojų informacinės sklaidos, rekomendacijų, agitacinių koncertų, mokyklos pedagogų rengiamų vasaros stovyklų.

2. Ar Jus tenkina muzikos programų įvairovės pasirinkimas Kauno 1-ojoje muzikos mokykloje?

• 329 respondentų (94,5 %) atsakymų yra teigiami.
• 7 respondentų (2 %) atsakymų neigiami.
• 12 respondentų (3,4 %) neturi nuomonės.

Kauno 1-osios muzikos mokyklos muzikos programų įvairovė yra tenkinanti poreikius.

3. Ar žinojote, kad Kauno 1-oji muzikos mokykla vykdo ankstyvojo muzikinio ugdymo (AMU) programą, į kurią vaikai priimami nuo 5 metų?

• 228 respondentų (65,1 %) taip, žino.
• 60 respondentų (17,1 %) ne, nežino.
• 62 respondentų (17,7 % ) nesidomėjo.

Daugiau negu pusė (65 %) apklaustųjų apie mokykloje vykdomą ankstyvojo muzikinio ugdymo programą turi informacijos. Beveik 18 % respondentų, jei būtų pasidomėję, tikėtina, kad informaciją būtų lengvai radę. Siekiamybė – 35 % pagerinti informacijos sklaidą apie mokyklos vykdomą ankstyvojo muzikinio ugdymo programą.

4. Ar rinkdami savo vaikui instrumentą, susipažinote su mokykloje siūlomomis muzikinio ugdymo programomis?

• 156 respondentų (44,6 %) susipažino su mokykloje siūlomomis muzikinio ugdymo programomis.
• 158 respondentų (45,1 %) iš anksto numatė, kokiu instrumentu dukra / sūnus gros.
• 36 respondentų (10,3 %) nesusipažino su mokykloje siūlomomis muzikinio ugdymo programomis.

Remiantis aukštais procentiniais duomenimis (90 %), galima teigti, jog šeimos į muzikos mokyklą atveda savo vaikus gerai apsvarstę savo galimybes ir siekius bei susipažinę su mokyklos siūlomomis muzikinio ugdymo programomis.

5. Kas Jūsų sūnų /dukrą motyvuoja mokytis groti pasirinktu instrumentu?

• 181 respondentų (52,5 %) patinka groti, nes įdomūs kūriniai.
• 70 respondentų (20,3 %) motyvuoja aktyvi koncertinė veikla.
• 119 respondentų (34,5 %) motyvuoja dalyvavimas konkursuose ir festivaliuose.
• 110 respondentų (31,9%) motyvuoja noras išmokti groti profesionaliai.
• 36 respondentų (10,8 %) motyvuoja mokytojas.

Didelę motyvacinę įtaką 55 % ugdytiniui daro koncertinė / konkursinė veikla. Mokytojo asmenybė ir profesionalumas sudaro 11 % motyvacinio pagrindo groti pasirinktu instrumentu. Profesionalumo siekia 31 % apklaustų respondentų, likusi dalis galimai nori įdomiai, turiningai leisti laiką muzikinėje veikloje.

6. Ar svarbus, Jūsų nuomone, bendradarbiavimas su mokytoju vaiko ugdymo procese?

• 310 respondentų (88,6 %) – labai svarbus.
• 38 respondentų (10,9%) –
• 2 respondentų (0,6%) –

Beveik visi apklaustieji pripažino, kad bendradarbiavimas su mokytoju vaiko ugdymo procese yra svarbi ugdomosios veiklos dalis.

7. Ar žinote, kad ugdymas Kauno 1-ojoje muzikos mokykloje susideda iš pradinio muzikinio ugdymo (1–4 kl. 8 m. m. / 1–2 kl. 6 m. m.) ir pagrindinio muzikinio ugdymo (5–8 kl. 8 m. m. / 3–6 kl. 6 m. m.)?

• 270 respondentų (77,4 %) taip, žino.
• 45 respondentų (12,9 %) ne, nežino.
• 34 respondentų (9,7 %) nesidomėjo.

Didžioji dalis (75 %) apklaustųjų yra susipažinę su mokyklos siūlomomis muzikinio ugdymo programomis.

8. Ar žinote, kad baigus pagrindinį muzikinį ugdymą 8 kl. (8 m. m.) / 6 kl. (6 m. m.), išduodamas LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos neformaliojo vaikų švietimo pažymėjimas?

• 263 respondentų (79,4 %) taip, žino.
• 72 respondentų (20,6 %) ne, nežino.

Dauguma (79 %) respondentų apie tai, kad, baigus pagrindinį muzikinį ugdymą  išduodamas LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos neformaliojo vaikų švietimo baigimo  pažymėjimas, žino.

9. Ar žinote, kad pabaigus pagrindinio muzikinio ugdymo 8 kl. (8 m. m.) / 6 kl. (6 m. m.), galima rinktis išplėstinį muzikinį ugdymą ir mokytis muzikuoti dar kelerius metus (iki kol Jūsų sūnus/dukra pabaigs 12 klasių)?

• 263 respondentų (75,6 %) taip, žino.
• 59 respondentų (17 %) ne, nežino.
• 25 respondentų (7,5 %) neturi informacijos.

Dauguma (76 %) respondentų apie išplėstinio muzikinio ugdymo galimybes baigus pagrindinį muzikinį ugdymą žino.

10. Ar žinote, kad išplėstinio muzikinio ugdymo klasėje galima rinktis 3 val. individualių pamokų ir dalyvauti grupinėse pamokose, neviršijant 5 valandų pamokų skaičiaus per savaitę?

• 120 respondentų (34,4 %) taip, žino.
• 161 respondentų (46,1 %) ne, nežino.
• 68 respondentų (19,5 %) neturi informacijos.

Daugiau nei pusė (66 %) nežino arba neturi informacijos apie individualių ir grupinių pamokų pasirinkimo galimybes.

• Procentai išvadose suapvalinti nuo 5 procentinių dešimtųjų po kablelio į didesnę pusę.

Tyrimas 1-4  klasių mokinių tėvams „Mokinių savijauta teorinių dalykų pamokose“

Siekiant išsiaiškinti, kaip vaikas jaučiasi teorinių dalykų pamokose, ar šios pamokos vaikui yra įdomios, naudingos ir informatyvios,  Kauno 1-osios muzikos mokyklos administracija inicijavo apklausą 1-4 klasių mokinių tėvams „Mokinių savijauta teorinių dalykų pamokose“.

Tyrimo tikslas – išsiaiškinti teorinių dalykų pamokų privalumus bei trūkumus ir įvertinti mokinių savijautą teorinių dalykų pamokose.

Tyrimą atliko mokyklos direktoriaus įsakymu sudarytos darbo grupės nariai: J. Snudaitienė, R.Derbutienė, M.Chmieliauskaitė, T. Balaišis.

Tyrimo metodas – anoniminė apklausa, atlikta internetiniame portale www.apklausa.lt.

Parengtas 7 klausimų klausimynas su atsakymų teiginiais. Dalyvauti tyrime pakviesti  pradinio ugdymo mokinių tėvai. Apklausa įgyvendinta 2021 m. gegužės 24 – 28 dienomis. Apklausos dalyvių skaičius – 258 mokinių tėvai.

Tyrimo rezultatai

• Dauguma (89 %) mokinių tėvų mano, kad mokykloje jų vaikui patinka ar labai patinka;
• Dauguma (74 %) mokinių tėvų atsakė, kad solfedžio pamokos jų vaikui labai patinka arba patinka;
• Dauguma (85 %) mokinių tėvų mano, kad solfedžio pamokos yra naudingos vaikui, besimokančiam muzikos mokykloje;
• Dauguma (94 %) mokinių tėvų džiaugiasi vaiko solfedžio dalyko mokytoju ir mano, kad mokytojas su mokiniu bendrauja nuoširdžiai, pagarbiai, yra dėmesingas, visada išklauso ir pagelbėja, stengiasi kuo geriau išmokyti;
• 39 % mokinių tėvų išreiškė nuomonę, kad solfedžio pamokos juos tenkina ir nieko keisti nereikia;
• 41 % mokinių tėvų išreiškė nuomonę, kad solfedžio pamokos galėtų būti nuotaikingesnės, įdomesnės ir kūrybiškesnės, informatyvesnės, draugiškesnėje aplinkoje. 

Išvados

• Apibendrinus gautus tyrimo rezultatus galima teigti, jog solfedžio pamokos mokiniams yra įdomios, informatyvios, skatina domėtis mokomuoju dalyku. Dauguma mokinių yra patenkinti solfedžio pamokomis, ir tai įtakoja kuriamos naujos metodinės mokomosios priemonės, kurios padeda mokiniams lengviau ir geriau įsisavinti pamokų medžiagą. Mokytojų naudojama papildoma inovatyvi solfedžio dalykui pritaikyta mokomoji medžiaga skatina mokinius kūrybingai mokytis ir įgyti teorinių žinių, reikalingų bei naudingų visapusiškam išsilavinimui.
• Mokinių tėvai džiaugiasi solfedžio dalyko mokytoju ir mokytoją vertina kaip nuoširdų, dėmesingą, mokantį išklausyti ir pagelbėti visais klausimais. Mokiniai, bendraudami su teorinių dalykų mokytojais, jaučiasi gerai, pasitikinčiai. Tai skatina noriai mokytis šio mokomojo dalyko.
• Dalis mokinių tėvų išreiškė nuomonę, kad solfedžio pamokos galėtų būti nuotaikingesnės, įdomesnės ir kūrybiškesnės, informatyvesnės, draugiškesnėje aplinkoje.

Rekomendacijos

• Atlikto tyrimo rezultatai leidžia teikti mokytojams rekomendacijas, kurios padėtų toliau tobulinti teorinių dalykų pateikimą mokiniams:
• Atsižvelgiant į mokinių tėvų pageidavimus ir siūlymus, mokytojai solfedžio pamokose mokomąją medžiagą turi pritaikyti visiems grupėje esantiems įvairaus amžiaus ir gebėjimų mokiniams;
• Solfedžio dalyko mokomoji medžiaga turi būti paremta smalsumą ir kūrybiškumą skatinančiomis priemonėmis, kurios padėtų išmokti ir įtvirtinti pamokos temą;
• Mokiniai turi būti skatinami aktyviam dalyvavimui pamokoje, kad neprarastų susidomėjimo dėstoma medžiaga ir mokomuoju dalyku;
• Tyrimo metu atlikta apklausa leidžia teigti, jog mokiniams yra labai svarbus mokytojo autoritetas. Mokytojas mokiniams turi būti pavyzdys, kuris moko nuoširdaus bendravimo, išklausymo, pagarbos kitam. Mokytojas turi sudominti savo mokomuoju dalyku ir tokiu būdu skatinti noriai lankyti solfedžio pamokas.

Parengė Jolanta Snudaitienė.

Tyrimas 5-8  klasių mokinių tėvams „Mokinių savijauta teorinių dalykų pamokose“

Siekiant išsiaiškinti, kaip vaikas jaučiasi teorinių dalykų pamokose, ar šios pamokos vaikui yra įdomios, naudingos ir informatyvios,  Kauno 1-osios muzikos mokyklos administracija inicijavo apklausą 5-8 klasių mokinių tėvams „Mokinių savijauta teorinių dalykų pamokose“.

Tyrimo tikslas – išsiaiškinti teorinių dalykų pamokų privalumus bei trūkumus ir įvertinti mokinių savijautą teorinių dalykų pamokose.

Tyrimą atliko mokyklos direktoriaus įsakymu sudarytos darbo grupės nariai: J. Snudaitienė, R.Derbutienė, M.Chmieliauskaitė, T. Balaišis.

Tyrimo metodas – anoniminė apklausa, atlikta internetiniame portale www.apklausa.lt.

Parengtas 12 klausimų klausimynas su atsakymų teiginiais. Dalyvauti tyrime pakviesti  pagrindinio ugdymo mokinių tėvai. Apklausa įgyvendinta 2021 m. gegužės 24 – 28 dienomis. Apklausos dalyvių skaičius – 144 mokinių tėvai.

Tyrimo rezultatai

• Dauguma (82 %) mokinių tėvų mano, kad mokykloje jų vaikui patinka ar labai patinka;
• Dauguma (72 %) mokinių tėvų atsakė, kad solfedžio pamokos jų vaikui labai patinka arba patinka;
• Dauguma (85 %) mokinių tėvų mano, kad solfedžio pamokos yra naudingos vaikui, besimokančiam muzikos mokykloje;
• Dauguma (93 %) mokinių tėvų džiaugiasi vaiko solfedžio dalyko mokytoju ir mano, kad mokytojas su mokiniu bendrauja nuoširdžiai, pagarbiai, yra dėmesingas, visada išklauso ir pagelbėja, stengiasi kuo geriau išmokyti;
• 39 % mokinių tėvų išreiškė nuomonę, kad solfedžio pamokos juos tenkina ir nieko keisti nereikia;
• Tačiau 44 % mokinių tėvų išreiškė nuomonę, kad solfedžio pamokos galėtų būti nuotaikingesnės, įdomesnės ir kūrybiškesnės, informatyvesnės, draugiškesnėje aplinkoje;  
• Dauguma (70 %) mokinių tėvų atsakė, kad muzikos istorijos pamokos jų vaikui labai patinka arba patinka;
• Dauguma (84 %) mokinių tėvų mano, kad muzikos istorijos pamokos yra naudingos vaikui, besimokančiam muzikos mokykloje;
• Dauguma (92 %) mokinių tėvų džiaugiasi vaiko muzikos istorijos dalyko mokytoju ir mano, kad mokytojas su mokiniu bendrauja nuoširdžiai, pagarbiai, yra dėmesingas, visada išklauso ir pagelbėja, stengiasi kuo geriau išmokyti;
• 40 % mokinių tėvų išreiškė nuomonę, kad muzikos istorijos pamokos juos tenkina ir nieko keisti nereikia;
• Tačiau  48 % mokinių tėvų išreiškė nuomonę, kad muzikos istorijos pamokos galėtų būti nuotaikingesnės, įdomesnės ir kūrybiškesnės, informatyvesnės, draugiškesnėje aplinkoje.  

Išvados 

• Apibendrinus gautus tyrimo apklausos rezultatus galima teigti, jog dauguma mokinių ir jų tėvų yra patenkinti solfedžio ir muzikos istorijos mokymu.
• Teorinių dalykų mokymas muzikos mokykloje yra svarbus mokinio muzikinės raidos etapas.
• Džiugu tai, kad mokiniai teorinių dalykų pamokas lanko noriai, jų vertinimu pamokos yra įdomios bei informatyvios.
• Tyrimo metu išaiškėjo tėvų pageidavimas, jog muzikos istorijos mokomojo dalyko turinys būtų pateiktas laisvesne forma, atsižvelgiant į šių dienų muzikinės kultūros aktualijas.
• Teorinių dalykų pamokų metu mokinių savijauta atitinka jų lūkesčius, ir tai motyvuoja mokinius tobulėti ir įgyti reikiamų žinių.

Rekomendacijos

Atlikto tyrimo rezultatai leidžia teikti mokytojams rekomendacijas, kurios padėtų tobulinti mokinių savijautą teorinių dalykų pamokose:

• Atsižvelkime į mokinių amžiaus tarpsnį. Skatinkime teorinę medžiagą panaudoti praktikoje: lankykimės muziejuose, muzikos kultūrai svarbiose vietose, ugdykime mokinį, gebantį analizuoti, mąstyti, domėtis ir pažinti.
• Sudominkime mokomaisiais teoriniais dalykais, teisingai parinkime mokymo metodus ir priemones, alternatyviais mokymo metodais skatinkime susidomėjimą, aktyvumą, bendradarbiavimą ir tobulėjimą.
• Tyrimo metu atlikta apklausa leidžia teigti, jog mokiniams yra labai svarbus mokytojo autoritetas. Mokytojas mokiniams turi būti pavyzdys, kuris moko nuoširdaus bendravimo, išklausymo, pagarbos kitam. Mokytojas turi sudominti savo mokomuoju dalyku ir tokiu būdu skatinti noriai lankyti solfedžio bei muzikos istorijos pamokas.

Parengė Jolanta Snudaitienė

Tyrimas 5-8  klasių mokiniams  apie mokinių motyvaciją ir jos skatinimo galimybes

Siekiant išsiaiškinti, kokie veiksniai turi poveikį muzikos mokyklos mokinių mokymosi motyvacijai, Kauno 1-osios muzikos mokyklos administracija inicijavo tyrimą 5-8 klasių mokiniams „Mokinių motyvacija ir jos skatinimo galimybės“.

Tyrimo tikslas – išsiaiškinti pagrindinius veiksnius, įtakojančius  muzikos mokyklos mokinių mokymosi motyvaciją.

Tyrimą atliko mokyklos direktoriaus įsakymu sudarytos darbo grupės nariai:  J. Snudaitienė, V. Grigaitienė, S. Jermakovaitė, G. Maruškienė.

Tyrimo anoniminis aketavimas atliktas mokykloje. Parengtas 12 klausimų klausimynas su atsakymų variantais.  Dalyvauti tyrimo apklausoje pakviesti mokyklos 5-8 klasių mokiniai. Anketinė apklausa įgyvendinta 2021 m. lapkričio 25 – gruodžio 15 dienomis. Tyrimo apklausos dalyvių skaičius – 164 mokiniai.          

Tyrimo rezultatai ir išvados: 

• Dauguma tyrimo dalyvių savo mokymosi rezultatais muzikos mokykloje yra patenkinti  (56%) arba patenkinti iš dalies (43 %). Nepatenkintų – tik 1 %.
• Tačiau apklausos metu paaiškėjo, kad tik 46% mokinių mokosi nuolat,  30% mokosi tik prieš atsiskaitymus, o 24 % mokosi tik klasėje, pamokų metu.
• Dauguma  mokinių (71 %) mano, kad jų mokymosi rezultatai priklauso nuo motyvacijos;
• 29 % mokinių mano, kad mokymosi rezultatai priklauso nuo asmeninių gebėjimų.
• Dauguma tyrimo dalyvių (56 %) teigia, kad muzikos mokykloje jie mokosi dėl to, kad to reikia jiems patiems (30 %) ir kad jie nori pilnai užbaigti muzikos mokyklos programą (26%);
• 22%  mokinių mokymąsi įtakoja tėvų noras.
• 39 %  mokinių teigia, kad lankyti muzikos mokyklą juos labiausiai motyvuoja šeimos palaikymas (26 %) ir  tėvų reikalavimas (13 % );
• 27 % mokinių nuomone lankyti muzikos mokyklą labiausiai motyvuoja gaunami įvertinimai ir pagyrimai, žingeidumas;   
• 18 % tyrimo dalyvių mano, kad jiems yra labai svarbi mokytojo(s) asmenybė;
• Kitus 16% mokinių motyvuoja įvairios kitos priežastys – draugų nuomonė, gaunami rezultatai, kad muzika ramina ar tiesiog patinka lankyti muzikos mokyklą.

Veiksniai, skatinantys mokymosi motyvaciją, išsidėsto tokia seka:

• 31 % tyrimo dalyvių teigia, kad tai yra gera atmosfera klasėje ir mokytojo pozityvumas bei kūrybiškos ir įdomios pamokos; 3 % mokinių įvardino mokytojo griežtumą;
• 21% mokinių mano, kad jų mokymosi motyvacijai svarbu tėvų palaikymas ir šeimos požiūris į mokslą; taip pat noras įtikti tėvams ir tėvų atlygis ar skatinimas už gerus rezultatus;
• 15 % mokinių teigia, kad jiems įdomu mokytis muzikos ir ypač muzikuoti kolektyve;
• 16 % tyrimo dalyvių atsakė, kad jų mokymosi motyvacijai svarbu mokytojų įvertinimai, skatinimas ir pagyrimai bei sėkmingas dalyvavimas koncertinėje-konkursinėje veikloje;
• 10 % mokinių tiki, kad muzikos mokykloje įgytos žinios bus naudingos ir pravers ateityje.

Veiksniai, slopinantys mokymosi motyvaciją, išsidėsto tokia seka:

• Dauguma tyrimo dalyvių (36 %) teigia, kad jų norą mokytis labiausiai slopina nuovargis dėl didelio krūvio ir namų darbų ruošos, taip pat per sunkios mokymosi programos;
• 16 % mokinių teigia, kad mokytis jiems yra nuobodu (10 %), jie nemato tikslo ir nesupranta šio mokslo naudos (6%);
• 15 % mokinių mano, kad jų norą mokytis slopina prasti pažymiai (3 %) ir tai, jog jie nepatiria sėkmės ir dėl to nusivilia savimi (7%), kad jaučiasi neįvertinti ir nepastebėti nors ir už nedidelius savo pasiekimus (5%);  
• 9 %: tyrimo dalyvių atsakė, kad jų norą mokytis slopina bloga atmosfera klasėje (2 %), kad jiems nepatinka mokytojai (2 %), kad mokytojai neįdomiai dėsto pamokos medžiagą (5%);  
• 13 % mokinių mano, kad jų norą mokytis slopina kitos priežastys: negali susikaupti per pamokas;  scenos baimė, klasės ar namų darbų nevertinimas pažymiu; 
• 11 % mokinių mano, kad jie mokosi noriai. 
• Dauguma tyrimo dalyvių (61%) mano, kad jų mokymuisi didelį poveikį turi tarpusavio santykiai su mokytojais;
• 11 % mokinių teigia, kad mokinio ir mokytojo tarpusavio santykiai turi mažą poveikį mokymosi pasiekimams;
• 28 % mokinių neturi nuomonės šiuo klausimu.
• Dauguma tyrimo dalyvių (81 %) teigia, kad mokykloje jaučiasi gerai (56%) arba puikiai (25%);
• 13% mokinių teigia mokykloje besijaučiantys nejaukiai;
• 7% mokinių jaučiasi neįvertinti arba nieko nemokantys.

Į klausimą „Ar norėtum ką nors keisti mokykloje?“ dauguma mokinių atsakė, kad mokykloje viskas gerai, mokiniams viskas patinka.

Išvados: 

• Apibendrinus gautus tyrimo rezultatus galima pasidžiaugti, kad dauguma mokyklos mokinių yra motyvuoti, mielai lanko užsiėmimus, jiems viskas patinka mokykloje ir mokyklą jie lanko savo noru, nes jaučia džiaugsmą muzikuodami.
• Iš gautų tyrimo duomenų matyti, kad mokinio mokymosi sėkmę lemia ne tik mokytojo motyvavimas, bet ir paties mokinio požiūris į mokslą, jo asmeninės savybės, pasitikėjimas savimi.
• Motyvacijai įtakos turi įvairios aplinkybės: mokymosi sąlygos, kokybė, santykis su bendramoksliais ir mokytojais.
• Mokiniams labai svarbus ugdymo turinio ir mokymosi krūvio parinkimas, nes dažnai didelis mokymosi krūvis slopina mokinio motyvaciją.
• Pagal tyrimo apklausos duomenis didžiausią poveikį mokinių motyvacijai turi socialiniai veiksniai: šeimos palaikymas, pozityvi atmosfera klasėje, bendradarbiavimas su klasės draugais, geri vertinimai, pagyrimai bei pasiekti aukšti rezultatai. Taip pat mokytojo asmenybė.

Rekomendacijos:

Apklausos rezultatai leidžia teikti mokytojams sekančias rekomendacijas, kurios galėtų padėti stiprinti  mokinių motyvaciją :

• Atsižvelkime į mokinių reikmes bei tikslus. Skatinkime mokinių smalsumą, nes tai galinga jėga. Išreikškime pripažinimą – įvertinimai ir pagyrimai visada suteikia pozityvias emocijas.
• Sudominkime mokomuoju dalyku, teisingai parinkime mokymo metodus, skatinkime mokinių aktyvumą ir bendradarbiavimą.
• Tinkamai parinkime ugdymo turinį ir mokymosi krūvį; per didelis mokymosi krūvis mažina mokymosi motyvaciją, o per mažas leis mokiniui nuobodžiauti.
• Palaikykime ir skatinkime svarbų tarpusavio bendradarbiavimą: mokinys-mokytojas-šeima.
• Tyrimo apklausoje išaiškėjo, jog mokiniui didelį poveikį turi mokytojo autoritetas. Tačiau mokinį motyvuoti gali tik mokytojas, mylintis savo darbą ir telkiantis visas pastangas, kad mokiniai pasiektų kuo geresnių rezultatų ir asmeniškai tobulėtų. Mokytojas, kuris džiaugiasi mokinių pasiekimais, net ir nedideliais. Kuris sudomina mokinius savo dėstomu dalyku, yra nuoširdus, kūrybiškas ir gerbiantis mokinius.

Parengė Jolanta Snudaitienė

Kauno 1 – osios muzikos mokyklos mokinių tėvams dėl nuotolinio vaikų mokymo

Nuo 2020 m. gegužės 4 d. pradedant nuotolinį ugdymą ir siekiant sklandaus, kokybiško nuotolinio mokymo bei mokinių gerų mokymosi rezultatų, mokyklos direktorius M.Labanauskas inicijavo tyrimą.

Tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kaip mokiniai pasirengę muzikiniam ugdymui nuotoliniu būdu. Tyrimą atliko direktoriaus pavaduotoja ugdymui R.Derbutienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui A.Sipavičienė, mokytojas metodininkas T.Balaišis, mokytoja metodininkė J.Snudaitienė.

Tyrimui pasirinkta anoniminė apklausa internetiniame portale www.apklausk.lt , parengtas 11 klausimų klausimynas su atsakymų variantais.  Dalyvauti tyrimo apklausoje pakviesti visų mokyklos mokinių tėvai.  Į tyrimo anketos klausimus atsakė 659 respondentai. Grįžtamasis ryšys – 55 % .

TYRIMO IŠVADOS:

Mokinių tėvai teigiamai vertina mokyklos pasirengimą ugdomąją veiklą vykdyti nuotoliniu būdu; sutinka su vaiko mokymu virtualioje aplinkoje; patvirtina, kad vaikas turi reikiamą muzikos instrumentą; kad namuose yra nuotoliniam mokymui reikalinga įranga ir vaikas gebės ja naudotis.

Išanalizavus mokinių tėvų atsakymus, gauti sekantys rezultatai:

• Dauguma respondentų (91 % ) sutinka, kad jų vaikai mokytųsi nuotoliniu būdu.
• Dauguma respondentų (99.85 % ) namuose turi nuotoliniam mokymui reikalingą įrangą: kompiuterius, planšetes, išmaniuosius telefonus.
• Dauguma respondentų (95 % ) mano, kad jų vaikai sugebės savarankiškai naudotis nuotoliniam ugdymui reikalingomis programomis.
• Dauguma respondentų (98.3 % ) vaikų turi namuose pagrindinio dalyko muzikos instrumentą.
• Papildomo instrumento (pianino/sintezatoriaus) dar neįsigijo 6 % respondentų vaikų.
• Dėl ugdymo vasaros metu respondentų nuomonė pasiskirstė sekančiai: 62 % respondentų norėtų, kad jų vaikai muzikos mokyklą lankytų birželio mėnesį. Tačiau liepos ir rugpjūčio mėnesiais ugdymo muzikos mokykloje pageidautų tik atitinkamai 10 % ir 3 % respondentų. 25 %  respondentų nesutinka, kad jų vaikai lankytų muzikos mokyklą vasarą.

Apibendrinus mokinių tėvų atsakymus, teiktinos šios rekomendacijos:

• Nuotolinio mokymo metu laikytis įprasto ir tikslaus pamokų grafiko.
• Teorinių dalykų pamokose naudoti Zoom, Teams ir kitas platformas.
• Įvertinant mokinių darbų apimtis ir užimtumą bendrojo lavinimo mokyklose, nedidinti mokiniams krūvio, neperkrauti jų užduotimis.
• Aiškiai pateikti mokiniams ugdymo medžiagą, esant būtinumui teikti pagalbą individualiai bei konsultuoti įvairiais aktualiais klausimais.
• Bendrauti su mokiniais ir jų tėvais, spręsti visus iškilusius klausimus ir problemas.
• Dalintis gerąja patirtimi su kolegomis, plėsti kompetencijas nuotolinio darbo srityje.

Pasiūlymų skiltyje išsakytos tėvų nuomonės apibendrinimas:

• Tėvai teigiamai vertina mokyklos ir mokytojų pastangas kuo geriau pasirengti nuotoliniam mokymui.
• Tėvams svarbu, kad muzikinis ugdymas nebūtų stabdomas, kad nuotolinis mokymas vyktų ir vaikas tobulėtų.
• Tėvai tvirtina, kad jų vaikai gebės prisitaikyti prie nuotolinio darbo.
• Tėvai pageidauja virtualių pamokų tiesiogiai, ir prašo vaikui skirti mažiau savarankiško darbo.
• Jau įvykusias nuotolines pamokas mokinių tėvai vertina tik teigiamai.
• Tėvų nuomone, ir ateityje (pasibaigus karantinui) galima būtų integruoti nuotolinį mokymą į ugdymo planą, kaip papildomą priemonę ugdymo procese.

Parengė: mokytoja metodininkė J.Snudaitienė

Kauno 1-osios muzikos mokyklos chorinio dainavimo klasės mokinių ugdymo kokybės tyrimas

Profesionalus, tikslingas ir kokybiškas ugdymas teigiamai veikia mokinių mokymosi rezultatus ir yra ypač svarbus mokinių emocinei bei socialinei raidai. Ugdymo kokybę lemia šie veiksniai: ugdymo turinys, mokytojų kompetencija, šilti mokinių ir mokytojų tarpusavio santykiai, mokytojų ir mokinių tėvų bendravimas ir bendradarbiavimas bei kiti.

Siekiant įvertinti chorinio dainavimo klasės mokinių ugdymo efektyvumą bei numatyti tolimesnes tobulinimo gaires, Kauno 1 – osios muzikos mokyklos direktorius M.Labanauskas inicijavo tyrimą mokinių tėvams.

Tyrimą 2020 m. vasario mėn. atliko darbo grupės nariai mokytojai J.Snudaitienė, Z.Sivakova, I.Baršauskienė, T.Balaišis, R.Terminas. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kaip tėvai vertina chorinio dainavimo klasės mokinių ugdymo kokybę. Tyrimui pasirinkta anoniminė mokinių tėvų apklausa internetiniame portale www.apklausk.lt. Parengtas 12 klausimų klausimynas su atsakymų variantais. Anketa išsiųsta 113 mokinių tėvų, į klausimus atsakė 43. Apklausoje dalyvavo 67 % pradinio ugdymo ir 33 % pagrindinio ugdymo mokinių tėvų.

TYRIMO IŠVADOS:

51 % respondentų teigia, kad jų vaikas noriai lanko muzikos mokyklą,
47 % – lanko dalinai noriai,
2 % – nenoriai.
23 % respondentų teigia, kad muzikos mokyklą lankančių jų vaikų siekiamybė yra išmokti groti ir dainuoti;
18 % – dalyvauti koncertinėje veikloje;
18 % – atskleisti savo talentus ir gebėjimus;
13 % – ugdyti bendravimo įgūdžius ir susirasti draugų;
12 % – įgyti profesionalių muzikos pagrindų;
16 % – muzikos mokyklą laiko tiesiog papildoma po pamokine veikla.

Respondentų nuomonė apie jų vaikams patinkančias ar nepatinkančias pamokas pasiskirstė sekančiai:

Choro pamokos patinka – 81 %, nepatinka -12 % mokinių, nuomonės neišreiškė 7 % respondentų.
Dirigavimo pamokos patinka – 57 %, nepatinka – 7 % mokinių, nuomonės neišreiškė 36 % respondentų.
Papildomo fortepijono pamokos patinka – 49 %, nepatinka – 26 % mokinių, nuomonės neišreiškė 25 % respondentų.
Solfedžio pamokos patinka – 28 %, nepatinka –33 % mokinių, nuomonės neišreiškė 39 % respondentų.
Muzikos istorijos pamokos patinka – 21 %, nepatinka – 36 % mokinių, nuomonės neišreiškė 43 % respondentų.
53 % respondentų mano, kad chorinėje klasėje koncertinės veiklos pakanka,
47 % pageidautų daugiau koncertų ir koncertinių išvykų.
86 % respondentų su vaiko mokytojais bendrauja retai,
14 % respondentų su mokytojais bendrauja gana dažnai.
60 % respondentų jų vaiko ir mokytojų tarpusavio santykius vertina puikiai;
21 % respondentų mano, kad tarpusavio santykiai yra geri, bet galėtų būti dar geresni;
19 % respondentų mano, kad vaiko ir mokytojų tarpusavio santykiai yra geri, bet ne su visais mokytojais.
43 % respondentų pažymėjo, kad tarp mokinių ir mokytojų palaikomi šilti ir draugiški tarpusavio santykiai;
29 % – kad mokytojai geba valdyti įvairias situacijas ir spręsti problemas;
12 % – kad mokytojai palaiko tik formalų bendravimą;
8 % – kad mokytojams nerūpi mokinių problemos.
6 % – kad mokymosi krūvis vaikui yra per didelis;
2 % – kad mokinių žinios yra vertinamos subjektyviai.

Respondentų nuomonė apie tai, kas pirmiausia skatina vaikų motyvaciją mokytis muzikos mokykloje, pasiskirstė sekančiai:

22 % – gera mokinių savijauta mokykloje;
19 % – noras išmokti dainuoti ir groti;
17 % – koncertinė ir konkursinė veikla;
17 % – pačių tėvų skatinimas;
14 % – noras lavinti gebėjimus ir tobulėti;
12 % – įdomios ir kūrybiškos pamokos.

Į klausimą, ar rekomenduotų mūsų mokyklą kitiems, teigiamai atsakė 81 % respondentų, 19 % šiuo klausimu neturėjo nuomonės.

REKOMENDACIJOS

• Plėsti chorinio dainavimo mokinių koncertinę veiklą erdvėse už mokyklos ribų, skatinant mokinių motyvaciją ir tarpusavio bendravimą.
• Išsamiau teikti informaciją mokinių tėvams apie planuojamas koncertines veiklas bei ugdymo procesą; informuoti mokinių tėvus apie informacijos pateikimą mokyklos internetiniame puslapyje, o nuo naujų mokslo metų – ir elektroniniame dienyne.
• Aktyviau mokytojams bendrauti su mokinių tėvais ugdymo klausimais.
• Gerinti mikroklimatą pamokose ir mokytojų tarpusavio santykius su mokiniais.
• Papildomo fortepijono mokytojams: į mokinių ugdymo programą įtraukti daugiau šiuolaikinių kūrinių;
• Teorinių dalykų mokytojams: patraukliau, išradingiau, kūrybiškiau pateikti mokomąją medžiagą.

Parengė: mokytoja metodininkė J. Snudaitienė

Kauno 1 – osios muzikos mokyklos mikroklimato tyrimas

Palankus mokyklos mikroklimatas sudaro geresnes sąlygas kokybiškam ugdymui bei ugdymuisi. Teigiamas mokyklos psichologinis klimatas daro didelę įtaką mokinių rezultatams, pedagogų efektyviam darbui, bendradarbiavimui, skatina dalyvauti bendroje veikloje.

Siekiant išsiaiškinti, kaip mokyklos bendruomenė vertina mokyklos mikroklimatą – bendrą emocinę atmosferą, tarpasmeninius santykius ir bendradarbiavimo kokybę tarp mokinių, jų tėvų ir mokytojų, Kauno 1 – osios muzikos mokyklos direktorius M. Labanauskas inicijavo tyrimą 5 – 8 klasių mokiniams bei jų tėvams. Tyrimą 2019 m. gruodžio 2-15 d. atliko darbo grupės tyrimui atlikti nariai –  l.e. direktoriaus pavaduotojos ugdymui pareigas J.Snudaitienė ir mokytojai J.Vaičiulienė, J.Karalevičienė,  K.Dabravolskaitė,  D.Terminaitė, T.Balaišis, P.Berūkštis.

Mokyklos mokinių nuomonė

5-8 klasių mokinių tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, kaip mokiniai vertina ugdymo aplinką ir emocinę atmosferą mokykloje. Šiam tyrimui pasirinkta anoniminė anketinė apklausa. Parengtas 13 klausimų klausimynas su atsakymų teiginių skale.

Dalyvauti tyrimo apklausoje pakviesta 120 penktų – aštuntų klasių mokinių. Į visus klausimus atsakė 118 mokinių, du klausimynai sugadinti.

Žemiau pateikiami tyrimo rezultatai:

Išanalizavus ir apibendrinus mokinių atsakymus, teiktinos sekančios rekomendacijos:

• ugdyti mokinių muzikines kompetencijas, skatinant bei labiau motyvuojant įvairių gabumų mokinius dalyvauti koncertinėje veikloje;
• labiau įtraukti mokinių tėvus į bendradarbiavimą bendrose veiklose;
• nepaisant palankių įvertinimų, mokytojams nuolat kreipti dėmesį į mokinio vidinius – emocinius poreikius.

Parengė: mokytojos metodininkės J. Snudaitienė ir J. Vaičiulienė

Mokinių tėvų nuomonė

5-8 klasių mokinių tėvų tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, kaip mokinių tėvai vertina ugdymo aplinką ir emocinę atmosferą mokykloje. Tyrimui pasirinkta anoniminė apklausa atlikta internetiniame portale www.apklausk.lt. 

Parengtas klausimynas, kurį sudaro 12 klausimų su teiginiais ir nuomonės išreiškimu. Dalyvauti tyrimo apklausoje pakviesti 348 respondentai. Į klausimyno visus klausimus atsakė 181 respondentas. Grįžtamasis ryšys lygus 52 procentams.

Išanalizavus ir apibendrinus mokinių atsakymus, gauti tokie rezultatai:

Pasiūlymų skiltyje tėvai teigiamai vertina mokyklos  emocinę aplinką ir akcentuoja poreikį gerinti fizinę mokyklos aplinką, aktyvinti informacijos sklaidą bei ankstyvinti veiklų planavimą.

Tėvai siūlo:

• atnaujinti vidines mokyklos erdves, gerinant mokyklos fizinę aplinką ir įrengiant erdves  mokinių saviruošai;
• pasitelkiant e. dienyną plėsti informacijos sklaidą apie mokykloje vykdomas veiklas;
• kuo anksčiau informuoti mokinių tėvus apie planuojamą koncertinę veiklą;
• mokytojams pasitelkti kūrybiškumą sudarant mokinių ugdymo programas.

Parengė: mokytojos metodininkės J. Snudaitienė ir J. Vaičiulienė