Pateikiame Kauno 1-osios muzikos mokyklos fortepijono metodinės grupės pirmininkės, mokytojos ekspertės EDITOS MATULIONIENĖS nuotolinio darbo rekomendacijas akompanimento bei kamerinio ansamblio disciplinų mokytojams bei mokiniams. Mokytojos ekspertės EDITOS MATULIONIENĖS rekomendacijos yra grįstos asmenine ilgamete darbo patirtimi, tad bet koks informacijos pasisavinimas ar naudojimas nenurodžius informacijos AUTORIAUS IR ŠALTINIO užtraukia TEISINĘ ATSAKOMYBĘ, kurią apibrėžia LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas.
VIDEO MEDŽIAGOJE IŠVYSITE: Kauno 1-sios muzikos mokyklos styginių instrumentų 5 klasės, mokytojos ekspertės Dianos Galdikienės mokinį ROKĄ DIRŽĮ (daugelio tarptautinių konkursų laureatas: V Tarptautinis jaunųjų stygininkų konkursas skirtas prof. Viktoro Radovičiaus 100-mečiui 1 vieta, II tarptautinis konkursas “Muzikuojantys berniukai” GRAND PRIX, I tarptautinis styginių instrumentų jaunųjų atlikėjų konkursas “Crescendo” laureatas, tarptautinis konkursas “Olimpo musicale” 1 vieta, II tarptautinis konkursas “Trofeomusicale” 1 vieta, III ir IV tarptautinis klasikinės muzikos konkursas “Kaunas Sonorum” 3 ir 2 vietos, tarptautinis jaunųjų atlikėjų kamerinių ansamblių konkursas “Muzikos tiltai” 1 vieta, konkursų Lenkijoje, Vokietijoje, Italijoje 1 vietos bei Grand Prix laimėtojas, Jono Urbos V-asis nacionalinis stygininkų konkursas Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje Lauretas, XX ir XXI nacionalinio B. Dvariono pianistų ir stygininkų konkursų laureatas, Lietuvos jaunųjų stygininkų konkursas „Akimirkos-7“ 1 vietos laimėtojas.)
Fortepijono 7 klasės mokytojos ekspertės Editos Matulionienės mokinę AGNĘ ŠULNIŪTĘ (daugiau kaip 20-ties respublikinių ir 30-ties tarptautinių konkursų prizinių vietų bei Grand Prix laureatė, grojusi Kauno filharmonijoje su Kauno miesto kameriniu orkestru, dar besimokydama mokytojos metodininkės Svetlanos Mažeikienės klasėje. Mokinė labai sėkmingai pasirodė prestižiniuose Lietuvos bei užsienio konkursuose, 2020 metais pelnė 3 vietą Kaunas “Sonorum” konkurse, 1 vietą tarptautiniame konkurse Italijoje, laimėjo laureato vardą respublikiniame konkurse „Crescendo“ Klaipėdoje ir apdovanota už geriausią šiuolaikinės pjesės interpretaciją.)
Fortepijono 6 klasės, mokytojos ekspertės Editos Matulionienės, mokinę BRIGITĄ ZAVARSKYTĘ (mokinė yra 13-os tarptautinių konkursų Lietuvoje ir užsienyje prizinių vietų laimėtoja, 7-uose respublikiniuose konkursuose pelnė laureato ar prizines vietas, laimėjo Grand Prix „Fortepijono lyderių“ konkurse, grojo su Kauno kameriniu orkestru Kauno filharmonijoje, 2020 metais tapo XX-ojo B. Dvariono konkurso laureate ir gavo specialų prizą už geriausią šiuolaikinės pjesės interpretaciją). Įraše BRIGITA ZAVARSKYTĖ groja su mokytojos ekspertės Raso Rasimavičienės 6 klasės mokine LIEPA JUODYTE (daugkartinė respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatė).
Instrumentalistas namie sutartu tempu, kurį galima iš anksto aptarti ir įvardinti metronomo skaičiais, įrašo savo partiją. Siunčia įrašą akompanuojančiam mokiniui. Šis padeda telefoną su įrašu sau patogiu ir gerai girdimu atstumu ir mokosi groti kartu.
Kaskart galima keistis skirtingo tempo įrašais, priklausomai nuo esamos padėties, ir įrašais atskiromis rankomis. Nes tiesioginio darbo metu ansambliai taip pat naudojo mokymąsi atskiromis rankomis. Būtinas ir individualios partijos mokymasis, kurį rekomenduoja ir detalizuoja mokytojas.
ABIEJŲ ANSAMBLIO DALYVIŲ ĮRAŠAS MOKYTOJAMS: akompanuojančio mokinio telefonas, skirtas bendram įrašui, dedamas 1 metro 10 cm atstumu nuo pianino ar fortepijono dešinėje. Solisto įrašas turi skambėti iš telefono, kuris yra 10 cm atstumu nuo bendrą įrašą darančio telefono, kitaip tariant – metro atstumu nuo pianino ar fortepijono iš dešinės pusės.
Akompanimento mokytojas išmaniuoju telefonu vaizdo skambučiu arba per WHATSAPP, VIBER ar kitokių programėlių kameras gali klausyti ir dirbti mokinio atliekamą partiją, duoti patarimus ir skirti užduotis asmeninės vaiko atliekamos partijos klausimais. Tada paprašyti paleisti solisto įrašą iš kito telefono (video ar audio). Jei kito telefono nėra –solisto įrašą galima įkelti į kompiuterį. Tada akompanuojama kartu su solistu: mokytojas turi galimybę klausyti, jei reikia – stabdyti, sakyti rekomendacijas, vertinimus, lūkesčius, artimiausius uždavinius, paminint ir galutinį siekiamos interpretacijos tikslą. Svarbu labai aiškiai įvardinti mokinių keitimosi įrašais laikus, dienas, tempines nuorodas ir nuotolinių pamokų laiką.
Pateikiame Kauno 1-sios muzikos mokyklos fortepijono mokytojos ekspertės RASOS RASIMAVIČIENĖS akompanimento pamokų organizavimo nuotoliniu būdu rekomendacijas, naudojantis telefono WHATSAPP programėle. Mokytojos ekspertės RASOS RASIMAVIČIENĖS rekomendacijos yra grįstos asmenine ilgamete darbo patirtimi, tad bet koks informacijos pasisavinimas ar naudojimas nenurodžius informacijos AUTORIAUS IR ŠALTINIO užtraukia TEISINĘ ATSAKOMYBĘ, kurią apibrėžia LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas.
Viso proceso organizavimą galime suskirstyti į šiuos etapus:
Koncertmeisterio disciplina ir specialybė ypatingai svarbi ir nepakeičiame kiekvieno instrumentalisto, solisto ar choro muzikinėje veikloje. Koncertmeisterio darbas muzikavimo procese nėra antraeilė funkcija, nes instrumentinių kūrinių akompanimento faktūra dažniausiai reikalauja iš pianisto – akompaniatoriaus aukščiausio meistriškumo lygio. Tokio meistriškumo elementariausias pavyzdys tai pianisto ir solisto atliekamų partijų sinchroniškumas, abiejų partijų skambėjimo balansas, aukštas techninis akompaniatoriaus pianizmo lygis, o svarbiausia – abiejų atlikėjų kūrybos vyksmas, kuriantis vientisą muzikinį meninį vaizdą. Esminis akompanavimo tikslas – sukurti ansamblį, kuriame svarbiausia, kad visos dviejų, trijų ar keturių partijų muzikos išraiškos priemonės sudarytų meninio vaizdo pulsacijos ir stiliaus vienybę (Diamandidi, 2004). I. Kudinovos (2001) teigimu akompanimentą reikia traktuoti kaip sudėtinę ansamblio dalį, kurioje fortepijonui tenka didelis vaidmuo. Tiek solistas ir akompaniatorius yra lygiaverčiai muzikavimo procese.
Akompanavimas – tai meninis muzikinis procesas, kuris vienu metu turi apimti daugybę veiklų: „pagalbininko“, „palydėtojo“, „bendradarbiautojo“ ir tai priklauso nuo atlikėjo – solisto, kuriam akompanuojama pasirengimo taip pat. Iš principo – akompaniatorius yra universalus visomis prasmėmis:
Būtinos ypatingai plačios muzikos teorijos žinios (formų analizė, polifonija, harmonija). Lankstus mastymas, sugebėjimas studijuoti dalyką įvairiais ryšiais, plataus masto informuotumas susijusių žinių srityje -visa tai padės akompaniatoriui kūrybiškai apdoroti turimą muzikinę medžiagą.
Mobilumas, greitis ir reakcijos aktyvumas labai svarbūs profesionaliam koncertmeisteriui. Jis privalo, koncerte ar egzamine, solistui sumaišius muzikinį tekstą, nesustoti groti, savalaikiai prisijungti grojimu prie solisto ir užbaigti atliekamą kūrinį iki galo. Patyręs koncertmeisteris visada gali pašalinti nekontroliuojamą solisto jaudulį ir nervinę įtampą prieš koncertą. Geriausias būdas tam yra pati muzika: ypatingai išraiškingas koncertmeisterio grojimas, pakelia solisto tonusą. Meniškas įkvėpimas persiduoda partneriui ir padeda jam atrasti psichologinį pasitikėjimą, o po jo ir raumenų laisvę. Įvykus kokiems nors nesklandumams, jis turi tvirtai prisiminti, kad nei sustoti, nei pataisyti savo klaidos negalima, taip, kaip negalima rodyti ir savo nusivylimo padaryta klaida nei gestu, nei mimika. (Gulova, 2012).
AKOMPANAVIMAS STYGINIAMS INSTRUMENTAMS: akompaniatoriaus darbo specifiką nulemia solistas –jo instrumentas ar taip pat instrumento specifika. Akompanuojant styginiams instrumentams svarbu pradėti nuo pažinties su pačiu instrumentu – derinimo, diapazono galimybių, štrichų technikos. Reikėtų atkreipti dėmesį į stryko vedimo greitį, jo keitimo būdus, kairės rankos manualinės technikos ypatumus, styginių vibrato išraiškos galimybes. Pianistui – akompaniatoriui svarbu prisitaikyti prie styginio instrumento tam tikrame registre išgaunamų tembrinių niuansų ir garso intensyvumo. Akompanimento styginiams specifikai svarbi žanrų įvairovė – pagrindiniai jų miniatiūra, sonata ir koncertas. Kiekvienas šių žanrų reikalauja iš koncertmeisterio tam tikrų įgūdžių pritaikymo praktikoje (Gabnytė, 2005).
AKOMPANAVIMAS PUČIAMIESIEMS INSTRUMENTAMS: akompanuojant šiems instrumentams, svarbus yra pūtikų kvėpavimo sekimas, kuris priklauso nuo instrumento ir atlikėjo techninių galimybių. Grojant klarnetu ar obojumi, garsas išgaunamas lengviau, dėl to oro pakanka ilgesnėms muzikinėms atkarpoms. Fleitos, varinių instrumentų garso išgavimo būdas oro taupyti neleidžia, todėl atsikvepiama dažniau (Malcienė, 2006). Pagal E. Žigaitę, akompanuojant pučiamiesiems instrumentams, iškyla skirtingos užduotys nei akompanuojant kitiems instrumentams. Akompanuojant mediniams pučiamiesiems garso išgavimas turi būti minkštesnis, o variniams – energingesnis. Orientuotis reikėtų pagal instrumentininko santykį su akompaniatoriumi.
AKOMPANAVIMAS VOKALUI: akompaniatoriaus darbui didžiulę reikšmę turi vokalo pagrindų ir koncertmeisterio įgūdžių sintezė. Akompaniatoriui privalu jausti dainininko oro atsargas, kurios niekada nebūna vienodos, nes priklauso nuo fizinės dainininko būklės ir nuo psichologinio nusiteikimo. Skirtingo charakterio kūriniams reikalingas skirtingas kvėpavimas. Solistas, dainuodamas klasikinius kūrinius, kvėpuoja vienu būdu, liaudies dainas – kitu. Ypatingai reikia padėti solistui, kai jis atlieka kūrinius, kuriuose yra nepatogių intervalų. (Malcienė, 2006).
Informacija parengta naudojantis šių autorių šaltiniais :
Savivaldybės biudžetinė įstaiga
"Kauno 1-oji muzikos mokykla"
Visos teisės saugomos © 2025
Tel: +370 37 422 834
Faksas: +370 37 422 834
Adresas: J. Gruodžio g. 25, LT-44289, Kaunas
Įmonės kodas: 190144649
El. Paštas: info@pirmamuzikos.lt