NUOTOLINIS UGDYMAS


Šiame puslapyje yra pateikiama visa informacija apie mokyklos ugdymo proceso pertvarką bei skelbiama nuotolinio ugdymo medžiaga. Turinys bus nuolat atnaujinamas.

Akompanimentas nuotoliniu būdu


Pateikiame Kauno 1-osios muzikos mokyklos fortepijono metodinės grupės pirmininkės, mokytojos ekspertės EDITOS MATULIONIENĖS nuotolinio darbo rekomendacijas akompanimento bei kamerinio ansamblio disciplinų mokytojams bei mokiniams. Mokytojos ekspertės EDITOS MATULIONIENĖS rekomendacijos yra grįstos asmenine ilgamete darbo patirtimi, tad bet koks informacijos pasisavinimas ar naudojimas nenurodžius informacijos AUTORIAUS IR ŠALTINIO užtraukia TEISINĘ ATSAKOMYBĘ, kurią apibrėžia LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas.

VIDEO MEDŽIAGOJE IŠVYSITE: Kauno 1-sios muzikos mokyklos styginių instrumentų 5 klasės, mokytojos ekspertės Dianos Galdikienės mokinį ROKĄ DIRŽĮ (daugelio tarptautinių konkursų laureatas: V Tarptautinis jaunųjų stygininkų konkursas skirtas prof. Viktoro Radovičiaus 100-mečiui 1 vieta, II tarptautinis konkursas “Muzikuojantys berniukai” GRAND PRIX, I tarptautinis styginių instrumentų jaunųjų atlikėjų konkursas “Crescendo” laureatas, tarptautinis konkursas “Olimpo musicale” 1 vieta, II tarptautinis konkursas “Trofeomusicale” 1 vieta,  III ir IV tarptautinis klasikinės muzikos konkursas “Kaunas Sonorum” 3 ir 2 vietos,  tarptautinis jaunųjų atlikėjų kamerinių ansamblių konkursas “Muzikos tiltai” 1 vieta,  konkursų Lenkijoje, Vokietijoje, Italijoje 1 vietos bei Grand Prix laimėtojas, Jono Urbos V-asis nacionalinis stygininkų konkursas Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje Lauretas, XX ir XXI nacionalinio B. Dvariono pianistų ir stygininkų konkursų laureatas, Lietuvos jaunųjų stygininkų konkursas „Akimirkos-7“ 1 vietos laimėtojas.)

Fortepijono 7 klasės mokytojos ekspertės Editos Matulionienės mokinę AGNĘ ŠULNIŪTĘ (daugiau kaip 20-ties respublikinių ir 30-ties tarptautinių konkursų prizinių vietų bei Grand Prix laureatė, grojusi Kauno filharmonijoje su Kauno miesto kameriniu orkestru, dar besimokydama mokytojos metodininkės Svetlanos Mažeikienės klasėje. Mokinė labai sėkmingai pasirodė prestižiniuose Lietuvos bei užsienio konkursuose, 2020 metais pelnė 3 vietą Kaunas “Sonorum” konkurse, 1 vietą tarptautiniame konkurse Italijoje, laimėjo laureato vardą respublikiniame konkurse „Crescendo“ Klaipėdoje ir apdovanota už geriausią šiuolaikinės pjesės interpretaciją.)

Fortepijono 6  klasės, mokytojos ekspertės Editos Matulionienės, mokinę BRIGITĄ ZAVARSKYTĘ (mokinė yra 13-os tarptautinių konkursų Lietuvoje ir užsienyje prizinių vietų laimėtoja, 7-uose respublikiniuose konkursuose pelnė laureato ar prizines vietas, laimėjo Grand Prix „Fortepijono lyderių“ konkurse, grojo su Kauno kameriniu orkestru Kauno filharmonijoje, 2020 metais tapo XX-ojo B. Dvariono konkurso laureate ir gavo specialų prizą už geriausią šiuolaikinės pjesės interpretaciją). Įraše BRIGITA ZAVARSKYTĖ groja su mokytojos ekspertės Raso Rasimavičienės 6 klasės mokine LIEPA JUODYTE (daugkartinė respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatė).

Savarankiško darbo organizavimas


Instrumentalistas namie sutartu tempu, kurį galima iš anksto aptarti ir įvardinti metronomo skaičiais, įrašo savo partiją. Siunčia įrašą akompanuojančiam mokiniui. Šis padeda telefoną su įrašu sau patogiu ir gerai girdimu atstumu ir mokosi groti kartu.

Kaskart galima keistis skirtingo tempo įrašais, priklausomai nuo esamos padėties, ir įrašais atskiromis rankomis. Nes tiesioginio darbo metu ansambliai taip pat naudojo mokymąsi atskiromis rankomis. Būtinas ir individualios partijos mokymasis, kurį rekomenduoja ir detalizuoja mokytojas.

ABIEJŲ ANSAMBLIO DALYVIŲ ĮRAŠAS MOKYTOJAMS: akompanuojančio mokinio telefonas, skirtas bendram įrašui, dedamas 1 metro 10 cm atstumu nuo pianino ar fortepijono dešinėje. Solisto įrašas turi skambėti iš telefono, kuris yra 10 cm atstumu nuo bendrą įrašą darančio telefono, kitaip tariant – metro atstumu nuo pianino ar fortepijono iš dešinės pusės.

Nuotolinė pamoka


Akompanimento mokytojas išmaniuoju telefonu vaizdo skambučiu arba per WHATSAPP, VIBER ar kitokių programėlių kameras gali klausyti ir dirbti mokinio atliekamą partiją, duoti patarimus ir skirti užduotis asmeninės vaiko atliekamos partijos klausimais. Tada paprašyti paleisti solisto įrašą iš kito telefono (video ar audio). Jei kito telefono nėra –solisto įrašą galima įkelti į kompiuterį. Tada akompanuojama kartu su solistu: mokytojas turi galimybę klausyti, jei reikia - stabdyti, sakyti rekomendacijas, vertinimus, lūkesčius, artimiausius uždavinius, paminint ir galutinį siekiamos interpretacijos tikslą. Svarbu labai aiškiai įvardinti mokinių keitimosi įrašais laikus, dienas, tempines nuorodas ir nuotolinių pamokų laiką.

Akompanimento pamokų organizavimas nuotoliniu būdu


Pateikiame Kauno 1-sios muzikos mokyklos fortepijono mokytojos ekspertės RASOS RASIMAVIČIENĖS akompanimento pamokų organizavimo nuotoliniu būdu rekomendacijas, naudojantis telefono WHATSAPP programėle. Mokytojos ekspertės RASOS RASIMAVIČIENĖS rekomendacijos yra grįstos asmenine ilgamete darbo patirtimi, tad bet koks informacijos pasisavinimas ar naudojimas nenurodžius informacijos AUTORIAUS IR ŠALTINIO užtraukia TEISINĘ ATSAKOMYBĘ, kurią apibrėžia LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas.

Viso proceso organizavimą galime suskirstyti į šiuos etapus:

  1. Mokinys namuose nufotografuoja reikiamo kūrinio natas ir atsiunčia mokytojui (atsispausdinimui arba matymui telefone, planšetėje).
  2. Iliustratorius atsiunčia mokytojui reikiamo kūrinio 2-3 video įrašus: lėtu tempu, vidutinišku tempu, koncertinio atlikimo tempu.
  3. Mokytojas nusiunčia iliustratoriaus/akompaniatoriaus video medžiagą mokiniui. Nusiųsta medžiaga turės kelis skirtingus tikslus. Klausydamasis video įrašo mokinys susipažins su solistu/akompaniatoriumi kaip asmeniu. Sumažės psichologinis barjeras. Mokinys stebės ir girdės, kaip muzikuoja iliustratorius/akompaniatorius ir  savo natose akimis galės sekti solisto/akompaniatoriaus partiją.
  4. Mokytojas išmoko mokinį atlikti savo partiją.
  5. Mokinys, ant savo natų pulto pasidėjęs telefoną, skambant iliustratoriaus video įrašui, groja savo partiją drauge su iliustratoriumi/akompaniatoriumi, reikiamu įrašo variantu: mokinys groja tik kaire ranka (pianistams), mokinys groja tik dešine ranka (pianistams), mokinys groja abiem rankom (pianistams).
  6. Mokinys (turėti 2 telefonus) padaro savo partijos įrašą, grodamas drauge su iliustratoriumi/akompaniatoriumi ir siunčia mokytojui.
  7. Mokytojas, iliustratoriaus/akompaniatoriaus atliekamos partijos fone, labai aiškiai girdi mokinio atliekamą partiją. Jis gali raštu ar žodžiu labai konkrečiai komentuoti atlikimą, kelti konkrečias užduotis mokiniui, siekiant tobulesnio atlikimo. Atsiskaitymui galima atsiųsti bendrą audio ar video įrašą.

Koncertmeisterio disciplina ir specialybė ypatingai svarbi ir nepakeičiame kiekvieno instrumentalisto, solisto ar choro muzikinėje veikloje. Koncertmeisterio darbas muzikavimo procese nėra antraeilė funkcija, nes  instrumentinių kūrinių akompanimento faktūra dažniausiai reikalauja iš pianisto - akompaniatoriaus aukščiausio meistriškumo lygio. Tokio meistriškumo elementariausias pavyzdys tai pianisto ir solisto atliekamų partijų sinchroniškumas, abiejų partijų skambėjimo balansas, aukštas techninis akompaniatoriaus pianizmo lygis, o svarbiausia – abiejų atlikėjų kūrybos vyksmas, kuriantis vientisą muzikinį meninį vaizdą. Esminis akompanavimo tikslas – sukurti ansamblį, kuriame svarbiausia, kad visos dviejų, trijų ar keturių partijų muzikos išraiškos priemonės sudarytų meninio vaizdo pulsacijos ir stiliaus vienybę (Diamandidi, 2004). I. Kudinovos (2001) teigimu akompanimentą reikia traktuoti kaip sudėtinę ansamblio dalį, kurioje fortepijonui tenka didelis vaidmuo. Tiek solistas ir akompaniatorius yra lygiaverčiai muzikavimo procese.

Akompanavimas – tai meninis muzikinis procesas, kuris vienu metu turi apimti daugybę veiklų: „pagalbininko“, „palydėtojo“, „bendradarbiautojo“ ir tai priklauso nuo atlikėjo - solisto, kuriam akompanuojama pasirengimo taip pat. Iš principo – akompaniatorius yra universalus visomis prasmėmis:

  • Jis turi gebėti skaityti iš lapo bet kokio sudėtingumo fortepijonines partijas, suprasti natų garsinę mintį, matyti ir įsivaizduoti solisto partiją ir bendradarbiaujant, visomis atlikimo priemonėmis skatinti ryškiausią išraišką;
  • Gebėjimas kvartos ribose perkelti vidutinio sudėtingumo tekstą, nes tai naudinga grojant kartu su pučiamaisiais instrumentais ir dirbant su vokalistais;
  • Žinios apie orkestruotės taisykles, grojimo instrumentais ypatybes;
  • Gebėjimas skaityti ir transponuoti pustoniu ir tonu aukštyn ir žemyn;
  • Pagrindinės žinios apie dirigavimo gestus ir metodus;
  • Vokalo žinių pagrindai: balso, kvėpavimo, artikuliacijos, niuansavimo. Akompaniatorius turi būti jautrus ir mokėt solistui pasakyti žodžius, kompensuoti, esant reikalui, tempą, charakterį, kartais nepastebimai paskambinti melodiją;
  • Sėkmingam darbui su vokalistais reikalingos italų, vokiečių, prancūzų fonetikos pagrindų žinios, kalbos žinios, kitaip tariant - žinoti pagrindines šių kalbų taisykles ir žodžių tarimą, visų pirma - žodžių galūnes, ypač prancūzų kalbėjimo intonaciją; 
  • Pagrindinės žinios apie choreografiją ir sceninius judesius, šokėjų ir dainininkų tinkamas gestų koordinavimas. Informuotumas apie pagrindinius klasikinio baleto, pramoginių ir liaudies šokių judesius; aktorių judėjimo ir elgesio scenoje bazinės žinios. Galimybė vienu metu groti ir matyti šokančius;
  • Muzikinės išraiškos, kultūros ir literatūros žinios, kad išreikšti kūrinio stilių ir vaizdą.

Būtinos ypatingai plačios muzikos teorijos žinios (formų analizė, polifonija, harmonija). Lankstus mastymas, sugebėjimas studijuoti dalyką įvairiais ryšiais, plataus masto informuotumas susijusių žinių srityje  -visa tai padės akompaniatoriui kūrybiškai apdoroti turimą muzikinę medžiagą.

Mobilumas, greitis ir reakcijos aktyvumas labai svarbūs profesionaliam koncertmeisteriui. Jis privalo, koncerte ar egzamine, solistui sumaišius muzikinį tekstą, nesustoti groti, savalaikiai prisijungti grojimu prie solisto ir užbaigti atliekamą kūrinį iki galo. Patyręs koncertmeisteris visada gali pašalinti nekontroliuojamą solisto jaudulį ir nervinę įtampą prieš koncertą. Geriausias būdas tam yra pati muzika: ypatingai išraiškingas koncertmeisterio grojimas, pakelia solisto tonusą. Meniškas įkvėpimas persiduoda partneriui ir padeda jam atrasti psichologinį pasitikėjimą, o po jo ir raumenų laisvę. Įvykus kokiems nors nesklandumams, jis turi tvirtai prisiminti, kad nei sustoti, nei pataisyti savo klaidos negalima, taip, kaip negalima rodyti ir savo nusivylimo padaryta klaida nei gestu, nei mimika. (Gulova, 2012).

AKOMPANAVIMAS STYGINIAMS INSTRUMENTAMS: akompaniatoriaus darbo specifiką nulemia solistas –jo instrumentas ar taip pat instrumento specifika. Akompanuojant styginiams instrumentams svarbu pradėti nuo pažinties su pačiu instrumentu – derinimo, diapazono galimybių, štrichų technikos. Reikėtų atkreipti dėmesį į stryko vedimo greitį, jo keitimo būdus, kairės rankos manualinės technikos ypatumus, styginių vibrato išraiškos galimybes. Pianistui - akompaniatoriui svarbu prisitaikyti prie styginio instrumento tam tikrame registre išgaunamų tembrinių niuansų ir garso intensyvumo. Akompanimento styginiams specifikai svarbi žanrų įvairovė – pagrindiniai jų miniatiūra, sonata ir koncertas. Kiekvienas šių žanrų reikalauja iš koncertmeisterio tam tikrų įgūdžių pritaikymo praktikoje (Gabnytė, 2005).

AKOMPANAVIMAS PUČIAMIESIEMS INSTRUMENTAMS: akompanuojant šiems instrumentams, svarbus yra pūtikų kvėpavimo sekimas, kuris priklauso nuo instrumento ir atlikėjo techninių galimybių. Grojant klarnetu ar obojumi, garsas išgaunamas lengviau, dėl to oro pakanka ilgesnėms muzikinėms atkarpoms. Fleitos, varinių instrumentų garso išgavimo būdas oro taupyti neleidžia, todėl atsikvepiama dažniau (Malcienė, 2006). Pagal E. Žigaitę, akompanuojant pučiamiesiems instrumentams, iškyla skirtingos užduotys nei akompanuojant kitiems instrumentams. Akompanuojant mediniams pučiamiesiems garso išgavimas turi būti minkštesnis, o variniams – energingesnis. Orientuotis reikėtų pagal instrumentininko santykį su akompaniatoriumi.

AKOMPANAVIMAS VOKALUI: akompaniatoriaus darbui didžiulę reikšmę turi vokalo pagrindų ir koncertmeisterio įgūdžių sintezė. Akompaniatoriui privalu jausti dainininko oro atsargas, kurios niekada nebūna vienodos, nes priklauso nuo fizinės dainininko būklės ir nuo psichologinio nusiteikimo. Skirtingo charakterio kūriniams reikalingas skirtingas kvėpavimas. Solistas, dainuodamas klasikinius kūrinius, kvėpuoja vienu būdu, liaudies dainas - kitu. Ypatingai reikia padėti solistui, kai jis atlieka kūrinius, kuriuose yra nepatogių intervalų. (Malcienė, 2006).

Informacija parengta naudojantis šių autorių šaltiniais :

  • Diamandidi M. (2004). Koncertmeisterio kūrybiškumas - meninės raiškos pagrindas // Meno ir Žmogaus sąveika: kūryba, interpretacija, pedagogika. Mokslinės konferencijos (2004 m. balandžio 21 d.) pranešimai ir moksliniai straipsniai. Vilnius: Lietuvos muzikos akademija.
  • Gabnytė G. (2005). Pianisto koncertmeisterio ugdymo aktualijos. Akompanimento styginiams instrumentams specifika: Lietuvos pianistų pedagogų metodiniai straipsniai // Fortepijono mokymo aktualijos. Vilnius: Biznio mašinų kompanija.
  • Malcienė Z. (2006). Koncertmeisterio darbo problemos ir aktualijos. Vilnius: Biznio mašinų kompanija.
  • Žigaitė E. Akompanavimo skirtingiems instrumentams ypatumai.
  • Гулова Н. А. (2012). Задачи и специфика работы концертмейстера

Kauno 1-oji muzikos mokykla. Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Visos teisės saugomos © 2019

"... ir tik muzika suteikia gyvenimui spalvas" - Anonimas