MOKYKLOS ISTORIJA
Kauno 1-oji muzikos mokykla veikia istoriniame XIX amžiuje statytame pastate, stovinčiame Juozo Gruodžio ir Smalininkų gatvių sankirtoje. Architektūriškai išskirtinio raudonų plytų pastato sienoje matyti beišblunką užrašai hebrajų ir senąja rusų kalbomis, apie čia veikusius žydų berniukų namus.
1905 metais pastatą įsigyjo žydų našlaičių namų draugija. Įsteigus naujus našlaičių namus, kuriuose prieglobstį galėjo rasti 7-18 metų berniukai neturintys tėvų ir/ar pastogės, jie buvo pavadinti Kauno Gaono Rabino Icchako Elchanano Spektoriaus (1817-1896 gyvenęs I. E. Spektorius Kaunui svarbus tuo, jog XIX a. buvo vyriausiasis Kauno rabinas, Kauno Gaonas (išminčius). Rabino darbai „Beer Icchak“ (Izaoko šulinys), „Ain Icchak“ (Izaoko šaltinis) ir „Nachalat Icchak“ (Izaoko palikimas) jam atnešė autoritetingiausio įstatymų mokytojo visame pasaulyje pripažinimą) garbei. Naujai įkurtuose vaikų namuose veikė pradžios mokykla mažesniesiems vaikams ir vakariniai bendrojo lavinimo kursai vyresniesiems.
Plytinio stiliaus pastatas sumūrytas iš trijų spalvų plytų: raudonų, baltų ir juodų (perdegusių). Visas pastatas mūrytas renesansine plytų mūrinimo technika (tai XVI a. Lietuvoje atsiradęs plytų rišimo būdas, kai pakaitomis kaitaliojamos ilginių ir trumpinių plytų eilės. Išskiriamos dvi renesansinio plytų rišimo atmainos: grandininis (tolygiai kaitaliojamos ilginių ir trumpinių plytų eilės) ir kryžminis (kas antra ilginių plytų eilė horizontalia kryptimi pastumta per puse plytos ilgio ). Grandininis būdas laikomas ankstyvesniu nei kryžminis, ir būtent šiuo stiliumi yra mūrytas Kauno 1-osios muzikos mokyklos pastatas.
Raudonomis plytomis mūryto pastato išorėje matyti iš plytų suformuoti ornamentiniai raštai: pirmojo ir antrojo aukšto langų arkos yra pusapvalių, trilapių ir rytietiškų pasaginių arkų formos. Mokyklos fasade matomi ir keli piliastrai (konstrukciniai ar dekoratyviniai architektūros elementai, kurie atrodo kaip vertikalus stačiakampis arba pusapvalis sienos kyšulys, kuris panašus į iš sienos išsikišusią koloną ar stulpą). Pastatas originaliai yra dviejų aukštų. Trečias aukštas ir dviejų aukštų priestatas buvo pristatyti kur kas vėliau. Pirmojo ir antrojo aukšto langai yra įrėminti atskirtų išsikišusių plytų linijos. Langų frontonėliai yra įvairių formų ir raudonų plytų atspalvių.
Nuo 2022 metų gegužės 3 dienos muzikos mokyklos didžiajai salei buvo suteiktas vieno žinomiausių ir ryškiausių Lietuvos istorijoje kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus vardas. Tai kukli muzikos mokyklos bendruomenės padėka kompozitoriui už daugybę metų trunkantį kūrybinį darbą Lietuvos kultūriniame gyvenime.
Giedrius Kuprevičius – Kauno 1-osios muzikos mokyklos absolventas, toliau tęsęs profesionaliosios muzikos mokslus – 1968 metais baigė Lietuvos muzikos akademijos prof. Eduardo Balsio kompozicijos klasę. 1966–1975 metais dėstė Juozo Gruodžio aukštesniojoje muzikos mokykloje. Taip pat vedė muzikos fakultatyvus Lietuvos žemės ūkio universitete, Kauno technologijos universitete, dėstė aktorių kursui Vilniaus universitete, parengė muzikinės improvizacijos kursą Lietuvos muzikos akademijos Kauno fakultetuose. 1990–1999 metais dėstė Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakultete, 2000 metais paskirtas KTU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanu.
Nuo 1957 metų nuolat skambina Kauno kariljonu, o 1998 metų paskirtas vyriausiuoju Kauno miesto varpininku. Tarnavo valstybinėse pareigose: Lietuvos kultūros ministro pirmasis pavaduotojas ir meno reikalų valdybos viršininkas (1988-1990), Kauno savivaldybės vicemeras (1992–1993).
Už įvairiapusę veiklą kompozitorius apdovanotas Kauno meno kūrėjų asociacijos premija (2012). 2012 metais kompozitorius taip pat buvo apdovanotas LATGA „Aukso žvaigžde“ ir išrinktas tikruoju Lietuvos mokslų akademijos nariu, tapęs pirmuoju akademiku Lietuvos kompozitorių bendruomenėje. 2014 metais G. Kuprevičius pelnė Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją.
Nuo 1968 metų kompozitorius nuolat bendradarbiauja su Lietuvos spauda, rašo muzikinės publicistikos ir kultūrologijos klausimais žurnaluose „Muzikos barai”, „Santara”, „Humanistika” ir kituose. Yra išleidęs dvi esė knygas – „Atbuli metai” ir „Juk pasakyta”.
Neeilinis įvykis muzikos mokyklos istorijoje buvo pažymėtas koncertu, kuriame garbės svečias, profesorius G. Kuprevičius klausėsi muzikos mokyklos mokinių atliekamų kompozitoriaus sukurtų kūrinių. Koncertą pradėjo JUSTĖ BUBELYTĖ ir UGNĖ GRABLIAUSKAITĖ (mokytoja metodininkė Teresė Nida Zubauskaitė, vyresnioji mokytoja Vida Grigaitienė), kurios atliko “Preliudą M. K. Čiurlionio atminimui”.
Toliau skambėjo „Keturi keisti šokiai” smuikui ir fortepijonui, kuriuos atliko ROKAS DIRŽYS (mokytoja ekspertė Diana Galdikienė) ir BRIGITA ZAVARSKYTĖ (mokytoja ekspertė Edita Matulionienė).
Toliau skambėjo „Keturi keisti šokiai” smuikui ir fortepijonui, kuriuos atliko ROKAS DIRŽYS (mokytoja ekspertė Diana Galdikienė) ir BRIGITA ZAVARSKYTĖ (mokytoja ekspertė Edita Matulionienė).
Kompozitorius apie šį pjesių ciklą atsimena: Baigiant Valstybinę konservatoriją (1968) egzamine reikėjo įvairių žanrų muzikos. „Keturių keistų šokių“ smuikui ir fortepijonui pirminis pavadinimas buvo kitoks – „Keturi nevykę šokiai“. Tokiu pavadinimu ir atnešiau puikiam smuikininkui, tuo metu konservatorijoje dirbusiam profesoriui Aleksandrui Livontui. Jis pagrojo juos iš lapo ir tarė – „tai kad jie nėra nevykę“ ir pasiūlė pavadinti juos „keistais“. Parodžiau juos tikėdamas, kad duos kokiam studentui pagriežti. O jis ir sako – „kodėl studentui? Jie nesugros taip, kaip reikia“. Baigiamajame kompozicijos egzamine su Maestro juos ir atlikome.
Vėliau keli šokiai buvo išleisti atskiru sąsiuviniu leidykloje „Vaga“ 1968 ir 1973. 2022 metais kompozitorės Zitos Bružaitės paskatintas instrumentavau juos Kauno pučiamųjų instrumentų orkestrui „Ąžuolynas“. Po daugybės metų tuos šokius labai šiuolaikiškai perskaitė Kauno 1-osios muzikos mokyklos moksleivis Rokas Diržys (mokytoja D. Galdikienė), tuo gražiai prisidėjęs prie idėjos realizavimo.
Koncertą vainikavo G. Kuprevičiaus – “Skriski, skriski Lietuvėlėn” (žodžiai K. Sajos), kurį, diriguojant mokytojai metodininkei Miglei Chmieliauskaitei ir akompanuojant akompaniatoriui metodininkui Daliui Mintaučkiui atliko Kauno 1-osios muzikos mokyklos chorinio dainavimo klasės jaunių choras “Cantabile” (vadovės – mokytojos metodininkės Loreta Mačienė ir Miglė Chmieliauskaitė) ir Kauno 1-osios muzikos mokyklos styginių instrumentų orkestras (vadovė – mokytoja ekspertė Kristina Katavičiūtė). O istorinį koncertą vedė mokytoja ekspertė Eglė Valantinienė.
