MOKYKLOS ISTORIJA

Kauno 1-oji muzikos mokykla veikia istoriniame XIX amžiuje statytame pastate, stovinčiame Juozo Gruodžio ir Smalininkų gatvių sankirtoje. Architektūriškai išskirtinio raudonų plytų pastato sienoje matyti beišblunką užrašai hebrajų ir senąja rusų kalbomis, apie čia veikusius žydų berniukų namus.

1905 metais pastatą įsigyjo žydų našlaičių namų draugija. Įsteigus naujus našlaičių namus, kuriuose prieglobstį galėjo rasti 7-18 metų berniukai neturintys tėvų ir/ar pastogės, jie buvo pavadinti Kauno Gaono Rabino Icchako Elchanano Spektoriaus (1817-1896 gyvenęs I. E. Spektorius Kaunui svarbus tuo, jog XIX a. buvo vyriausiasis Kauno rabinas, Kauno Gaonas (išminčius). Rabino darbai „Beer Icchak“ (Izaoko šulinys), „Ain Icchak“ (Izaoko šaltinis) ir „Nachalat Icchak“ (Izaoko palikimas) jam atnešė autoritetingiausio įstatymų mokytojo visame pasaulyje pripažinimą) garbei. Naujai įkurtuose vaikų namuose veikė pradžios mokykla mažesniesiems vaikams ir vakariniai bendrojo lavinimo kursai vyresniesiems.

Plytinio stiliaus pastatas sumūrytas iš trijų spalvų plytų: raudonų, baltų ir juodų (perdegusių). Visas pastatas mūrytas renesansine plytų mūrinimo technika (tai XVI a. Lietuvoje atsiradęs plytų rišimo būdas, kai pakaitomis kaitaliojamos ilginių ir trumpinių plytų eilės. Išskiriamos dvi renesansinio plytų rišimo atmainos: grandininis (tolygiai kaitaliojamos ilginių ir trumpinių plytų eilės) ir kryžminis (kas antra ilginių plytų eilė horizontalia kryptimi pastumta per puse plytos ilgio ). Grandininis būdas laikomas ankstyvesniu nei kryžminis, ir būtent šiuo stiliumi yra mūrytas Kauno 1-osios muzikos mokyklos pastatas.

Raudonomis plytomis mūryto pastato išorėje matyti iš plytų suformuoti ornamentiniai raštai: pirmojo ir antrojo aukšto langų arkos yra pusapvalių, trilapių ir rytietiškų pasaginių arkų formos. Mokyklos fasade matomi ir keli piliastrai (konstrukciniai ar dekoratyviniai architektūros elementai, kurie atrodo kaip vertikalus stačiakampis arba pusapvalis sienos kyšulys, kuris panašus į iš sienos išsikišusią koloną ar stulpą). Pastatas originaliai yra dviejų aukštų. Trečias aukštas ir dviejų aukštų priestatas buvo pristatyti kur kas vėliau. Pirmojo ir antrojo aukšto langai yra įrėminti atskirtų išsikišusių plytų linijos. Langų frontonėliai yra įvairių formų ir raudonų plytų atspalvių.

Mokyklos steigimas ir tolimesnių įvykių chronologija

1945 m. LTSR kultūros ministro įsakymu Lietuvoje, sekant Maskvos (Rusija) muzikinio ugdymo pavyzdžiu buvo įsteigtos dvi dešimtmetės muzikos mokyklos: Vilniuje, dabartinėse Muzikos ir teatro akademijos patalpose, ir Kaune, Gedimino gatvėje. Vilniuje įsteigta muzikos mokykla šiuo metu veikia kaip Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų gimnazija, o Kauno muzikos mokykla išaugo į Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnaziją .
1948 m. LTSR kultūros ministro įsakymu Lietuvoje buvo įsteigtos trys septynmetės vaikų muziko mokyklos: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje prie tuometinių muzikos technikumų (dabartinių Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos, Kauno Juozo Gruodžio ir Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijų).
Pirmuoju Kauno vaikų muzikos mokyklos direktoriumi buvo paskirtas vienas garsiausių tų laikų Lietuvos pianistų Jurgis Karnavičius, kuris vėliau tapo Lietuvos konservatorijos (dabartinės Lietuvos muzikos ir teatro akademijos) ilgamečiu rektoriumi, vadovavusiu Lietuvos konservatorijai nuo 1949 iki 1983 metų.
1949 metais Kauno konservatorijai išsikėlus į Vilnių, naujuoju muzikos mokyklos direktoriumi tapo valtornistas Eduardas Brazauskas, kuris vėliau tapo Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos direktoriumi, Lietuvos konservatorijos profesoriumi. 1976 metais Eduardui Brazauskui suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio artisto vardas.
1951 metais muzikos mokyklos pareigas pradėjo eiti Kazimieras Znamenskas, kuris direktoriaus pareigas ėjo 22 metus, iki 1973 metų. Vėliau Kazimieras Znamenskas tapo Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos direktoriumi.
Iš pradžių Kauno 1-oji muzikos mokykla, nuo pat jos įsteigimo 1948 metais, veikė dabartiniame Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos pastate. Tačiau muzikos mokyklai vadovaujant Kazimierui Znamenskui, 1966 metais, muzikos mokykla išsikėlė į atskiras patalpas, dabartinį Kauno 1-os muzikos mokyklos pastatą, Juozo Gruodžio g. 25, kur anksčiau veikė Kauno vaikų namai Nr. 2.
1973 metais Kazimierą Znamenską pakeitė akordeonistas Valentinas Pliskus, o šiam 1975 metais pradėjus dirbti Kauno Filharmonijos direktoriumi, naujuoju muzikos mokyklos direktoriumi buvo paskirtas violončelistas Jonas Kazlauskas, prieš tai dvejus metus ėjęs muzikos mokyklos direktoriaus pavaduotojo pareigas. Jonas Kazlauskas mokyklai vadovavo iki 2018 metų.
1975 metais mokykloje mokėsi 580 mokinių ir dirbo 56 mokytojai, šiuo metu Kauno I-je muzikos mokykloje mokosi apie 1275 mokiniai, kuriuos ugdo 163 mokytojai. 1990 metais mokykla buvo reorganizuota į dešimtmetę muzikos mokyklą, o 1998 metais muzikos mokykla tapo vienintele dvylikamete muzikos mokykla Lietuvoje.
Nuo 2019 metų sausio 3 dienos naujuoju Kauno 1-osios muzikos mokyklos direktoriumi tapo akordeonistas Mindaugas Labanauskas, anksčiau 14 metų vadovavęs Prienų rajono Antano Kučingio meno mokyklai. Kauno technologijos universitete įgijęs viešojo administravimo magistro laipsnį bei Klaipėdos universiteto Menų fakultete – muzikos mokytojo ir atlikėjo bakalauro laipsnį, Mindaugas Labanauskas beveik dvidešimt metų puoselėja Lietuvos akordeono atlikimo meno tradicijas, aktyviai atstovauja Lietuvos akordeonistų interesus Pasaulinėje akordeonistų konfederacijoje.

G. Kuprevičiaus koncertų salė

Nuo 2022 metų gegužės 3 dienos muzikos mokyklos didžiajai salei buvo suteiktas vieno žinomiausių ir ryškiausių Lietuvos istorijoje kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus vardas. Tai kukli muzikos mokyklos bendruomenės padėka kompozitoriui už daugybę metų trunkantį kūrybinį darbą Lietuvos kultūriniame gyvenime.

Giedrius Kuprevičius – Kauno 1-osios muzikos mokyklos absolventas, toliau tęsęs profesionaliosios muzikos mokslus – 1968 metais baigė Lietuvos muzikos akademijos prof. Eduardo Balsio kompozicijos klasę. 1966–1975 metais dėstė Juozo Gruodžio aukštesniojoje muzikos mokykloje. Taip pat vedė muzikos fakultatyvus Lietuvos žemės ūkio universitete, Kauno technologijos universitete, dėstė aktorių kursui Vilniaus universitete, parengė muzikinės improvizacijos kursą Lietuvos muzikos akademijos Kauno fakultetuose. 1990–1999 metais dėstė Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakultete, 2000 metais paskirtas KTU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanu.

Nuo 1957 metų nuolat skambina Kauno kariljonu, o 1998 metų paskirtas vyriausiuoju Kauno miesto varpininku. Tarnavo valstybinėse pareigose: Lietuvos kultūros ministro pirmasis pavaduotojas ir meno reikalų valdybos viršininkas (1988-1990), Kauno savivaldybės vicemeras (1992–1993). Už įvairiapusę veiklą kompozitorius apdovanotas Kauno meno kūrėjų asociacijos premija (2012). 2012 metais kompozitorius taip pat buvo apdovanotas LATGA „Aukso žvaigžde“ ir išrinktas tikruoju Lietuvos mokslų akademijos nariu, tapęs pirmuoju akademiku Lietuvos kompozitorių bendruomenėje. 2014 metais G. Kuprevičius pelnė Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją.

Nuo 1968 metų kompozitorius nuolat bendradarbiauja su Lietuvos spauda, rašo muzikinės publicistikos ir kultūrologijos klausimais žurnaluose „Muzikos barai”, „Santara”, „Humanistika” ir kituose. Yra išleidęs dvi esė knygas – „Atbuli metai” ir „Juk pasakyta”.

Neeilinis įvykis muzikos mokyklos istorijoje buvo pažymėtas koncertu, kuriame garbės svečias, profesorius G. Kuprevičius klausėsi muzikos mokyklos mokinių atliekamų kompozitoriaus sukurtų kūrinių. Koncertą pradėjo JUSTĖ BUBELYTĖ ir UGNĖ GRABLIAUSKAITĖ (mokytoja metodininkė Teresė Nida Zubauskaitė, vyresnioji mokytoja Vida Grigaitienė), kurios atliko “Preliudą M. K. Čiurlionio atminimui”.

Toliau skambėjo „Keturi keisti šokiai” smuikui ir fortepijonui, kuriuos atliko ROKAS DIRŽYS (mokytoja ekspertė Diana Galdikienė) ir BRIGITA ZAVARSKYTĖ (mokytoja ekspertė Edita Matulionienė).

Kompozitorius apie šį pjesių ciklą atsimena: Baigiant Valstybinę konservatoriją (1968) egzamine reikėjo įvairių žanrų muzikos. „Keturių keistų šokių“ smuikui ir fortepijonui pirminis pavadinimas buvo kitoks – „Keturi nevykę šokiai“. Tokiu pavadinimu ir atnešiau puikiam smuikininkui, tuo metu konservatorijoje dirbusiam profesoriui Aleksandrui Livontui. Jis pagrojo juos iš lapo ir tarė – „tai kad jie nėra nevykę“ ir pasiūlė pavadinti juos „keistais“. Parodžiau juos tikėdamas, kad duos kokiam studentui pagriežti. O jis ir sako – „kodėl studentui? Jie nesugros taip, kaip reikia“. Baigiamajame kompozicijos egzamine su Maestro juos ir atlikome.

Vėliau keli šokiai buvo išleisti atskiru sąsiuviniu leidykloje „Vaga“ 1968 ir 1973. 2022 metais kompozitorės Zitos Bružaitės paskatintas instrumentavau juos Kauno pučiamųjų instrumentų orkestrui „Ąžuolynas“. Po daugybės metų tuos šokius labai šiuolaikiškai perskaitė Kauno 1-osios muzikos mokyklos moksleivis Rokas Diržys (mokytoja D. Galdikienė), tuo gražiai prisidėjęs prie idėjos realizavimo.

Koncertą vainikavo G. Kuprevičiaus – “Skriski, skriski Lietuvėlėn” (žodžiai K. Sajos), kurį, diriguojant mokytojai metodininkei Miglei Chmieliauskaitei ir akompanuojant akompaniatoriui metodininkui Daliui Mintaučkiui atliko Kauno 1-osios muzikos mokyklos chorinio dainavimo klasės jaunių choras “Cantabile” (vadovės – mokytojos metodininkės Loreta Mačienė ir Miglė Chmieliauskaitė) ir Kauno 1-osios muzikos mokyklos styginių instrumentų orkestras (vadovė – mokytoja ekspertė Kristina Katavičiūtė). O istorinį koncertą vedė mokytoja ekspertė Eglė Valantinienė.