Trečiasis etapas – tai mišrus nuotolinis ugdymas. Jei jaučiu poreikį ar kilo kokių minčių, tai siunčiu balso komentarus mokiniui, ar tiesiog parašau pastabas, patarimus raštu. Tad nuotolinis ugdymas jau ne tik yra tiesioginės pamokos metu. Jis išsitęsia į ilgą, nenutrūkstamą procesą. Mokinys gauna žinias ir tiesiogiai ir netiesiogiai. Netiesiogiai gautą informaciją jis gali įsisavinti jam patogiu laiku. Tad nemažai blogųjų nuotolinio ugdymo proceso elementų atsveria nuolatinio mokymosi ir žinių pateikimo forma. Mums mokinys lengviau pasiekiamas, visa atsakomybė tenka tėvams ir mokiniams, tačiau ir mokytojai gali pasiekti geresnio rezultato, nes pamokos (tiesioginės ar ne) jau nebūtinai gali vykti tik po 45 minutes du kartus per savaitę.
Tad belieka dirbti ir darbo metu nevaizduoti visažinių. Visiems mums ši situacija yra daugiau ar mažiau stresinė. Vieniems mokytojams tiesioginis bendravimas video skambučiu kelia stresą (kaip pavyzdžiui man), kitiems, gal tai labai natūralu. Reikia atsiminti, kad turime elgtis natūraliai, nepamiršti, kad mokiniams tai irgi nėra pats maloniausias patyrimas, ir tiesiog vesti pamoką natūraliai, vadovaujantis visomis geriausiomis pedagogo savybėmis:
- suprasti savo veiklos pedagoginę prasmę – padėti skleistis asmenybei mokslinant, lavinant ir auklėjant;
- pažinti ugdytinį ir suvokti mokyklos vaidmenį tarp kitų ugdymo institucijų;
- suprasti ugdymo reiškinį ir jį sąlygojančius veiksnius;
- žinoti ugdymo tikslą, sudėtines dalis ir tuo grįsti pedagoginę veiklą;
- žinoti mokomosios ir auklėjamosios veiklos mechanizmus ir metodiką.
Nors esminė informacija dėl nuotolinio ugdymo proceso yra išsamiai pateikta visame Kauno 1-osios muzikos mokyklos interneto puslapyje, skyriuje NUOTOLINIS, tačiau norisi priminti sau ir mums visiems – mokytojams, kad ypač dabar – pasaulinės pandemijos akivaizdoje, nuotolinio ugdymo proceso formoje, kaip niekada turime būti jautrūs savo mokiniams. Sugebėti empatiškai jausti mokinių nuotaikas ir išgauti kuo geresnį mokinių pažangos rezultatą tokioje netipinėje situacijoje.
Bet manau, kad visi sugebėsime pasiekti puikių rezultatų, nes individualiosios mokinių psichologijos kūrėjas A. Adleris (2003) teigė „kad žmogus yra vientisa, nedaloma visuma. Kiekvienu savo poelgiu, veiksmu jis atskleidžia sau įprastą tikslų siekimo, sąveikos su kitais žmonėmis, darbo užduotimis būdą arba gyvenimo stilių. Be to, žmogus gimsta su paveldėtu nevisavertiškumo jausmu, kuris yra pagrindinė motyvuojanti jo veiklą jėga. Šis subjektyviai išgyvenamas jausmas yra universalus, natūralus, perteikia žmogaus prigimtį, skatina jį siekti pranašumo. Palyginti su kitomis gyvomis būtybėmis, žmogaus palikuonis ilgiausiai reikalauja globos ir rūpinimosi. Tad nevisavertiškumas jį lydi visą gyvenimą, nes visą gyvenimą tenka susidurti su tokiomis aplinkybėmis, kurios atskleidžia, kad jis kažko nesupranta, nemoka, neturi įgūdžių, kitais žodžiais tariant, žmogaus savivertė susvyruoja“.
Šiuo momentu, mūsų, kaip mokytojų vaidmuo yra nepamainomas. Tokioje terpėje galime pasiekti puikių rezultatų. O sugebėję juos pasiekti informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis, manau, kad žengsime milžinišką žingsnį ateities pedagogikoje. Ne teoriniuose traktatuose, bet realioje praktikoje.
Šiuo laikotarpiu mes – Kauno 1-osios muzikos mokyklos mokytojai, esame naujo – nuotolinio MENINIO UGDYMO kūrėjai. Nebijokime eksperimentuoti. Nebijokime dalintis informacija ir siūlyti naujų žinių pateikimo formų. Mes visi puikiai suprantame, kad nuotolinis ugdymas reikalauja tris kartus daugiau jėgų ir pasirengimo tačiau įveikę sunkumus, įgausime naujų įgūdžių kaip pedagogai, žmonės.
Imkimės iniciatyvos nelaukę jokių įsakymų ar paliepimų. Mažiau klausykimės visažinių -kritikų ir darykime ką jaučiame, kad turime daryti.
Sėkmės MUMS visiems.