MOKYKLOS ĮSIVERTINIMAS


Šiame puslapyje yra talpinama informacija apie Kauno 1-osios muzikos mokyklos veiklos kokybės įsivertinimus bei jų rezultatus.

2024 METŲ KAUNO 1-OSIOS MUZIKOS MOKYKLOS VEIKLOS KOKYBĖS ĮVERTINIMO TYRIMAS


„Kauno 1-osios muzikos mokyklos ugdymo(si) aplinkų ir koncertinės veiklos organizavimo ryšys: tėvų lūkesčiai ir dalyvių įsitraukimo skatinimo galimybės“

ĮSIVERTINIMO TYRIMO ATLIKIMO KONTEKSTAS IR TIKSLAI:

Kauno 1-osios muzikos mokykla kasmet vykdo veiklos kokybės įsivertinimus, siekdama užtikrinti mokyklos ugdymo veiklų kokybę bei atitikimą ugdytinių ir jų šeimų poreikiams. 2024 metų įsivertinimo tyrimo centre atsidūrė ugdymo(si) aplinkos ir jų sąveika su koncertine veikla – svarbia ir neatsiejama muzikos mokyklos veiklos dalimi. Tyrimo poreikį inspiravo ankstesnių apklausų duomenys bei tėvų išreikšti nusiskundimai dėl ribotų vaikų galimybių aktyviai dalyvauti koncertuose. Siekta suprasti tėvų lūkesčius, įvertinti mokinių ir mokytojų patirtis bei numatyti būdus koncertinės veiklos stiprinimui.

PROBLEMOS AKTUALUMAS:

Muzikos mokyklos mokinių tėvai pažymėjo, kad jų vaikams nepakanka galimybių dažniau dalyvauti koncertuose ar šie dalyvavimai nėra pakankamai intensyvūs. Šis aspektas buvo siejamas su mokyklos ugdymo(si) aplinkų organizavimu ir menku mokinių bei tėvų įtraukimu į koncertinių erdvių kūrimą. Atsižvelgiant į tai, buvo pasirinkta ištirti ryšį tarp ugdymo(si) aplinkų organizavimo ir koncertinės veiklos, siekiant rasti sprendimus.

ĮSIVERTINIMO TYRIMO DALYVIAI:

Tyrime dalyvavo trys respondentų grupės:

  1. Mokiniai: 5–8 klasių ugdytiniai (189 respondentų iš 423).
  2. Tėvai: mokinių tėvai ar globėjai (226 respondentai iš 423).
  3. Mokytojai: muzikos mokyklos pedagogai (116 respondentai iš 147).

Iš viso: 531 respondentas.

ĮSIVERTINIMO TYRIMO TIKSLAI:

  1. Išsiaiškinti tėvų lūkesčius dėl vaikų koncertinės veiklos organizavimo ir dažnumo.
  2. Įvertinti mokinių pasitenkinimą ugdymo(si) aplinkomis bei koncertine veikla.
  3. Ištirti mokytojų nuomonę apie ugdymo(si) aplinkų ir koncertinės veiklos sąsajas.

ĮSIVERTINIMO TYRIMO UŽDAVINIAI:

  1. Surinkti duomenis naudojant atitinkamus klausimynus mokiniams, tėvams ir mokytojams.
  2. Išanalizuoti kiekybinius ir kokybinius atsakymus.
  3. Pateikti įžvalgas ir rekomendacijas, kaip pagerinti koncertinės veiklos organizavimą.

ĮSIVERTINIMO TYRIMO REZULTATAI:

Mokinių apklausos rezultatai

Dalyvavimas koncertuose:

  • 80 % apklaustų mokinių dalyvavo mokyklos koncertuose bent kartą per metus.
  • 45 % pažymėjo, kad norėtų dalyvauti dažniau, tačiau tam trukdo ribotas koncertų skaičius ir intensyvumas.

Pasitenkinimas koncertine veikla:

  • 70 % mokinių įvertino koncertus kaip įdomius ir prasmingus.
  • 20 % mokinių teigė, kad renginiai nėra pakankamai įvairūs arba juose dalyvauja tik labiau patyrę mokiniai.

Erdvės ir infrastruktūra:

  • 35 % mokinių pasigedo modernesnės įrangos koncertams.
  • Repeticijų patalpas kaip tinkamas įvertino 60 %, tačiau likę 40 % jas laikė per mažomis arba netinkamai įrengtomis.

ĮSIVERTINIMO TYRIMO REZULTATAI:

Tėvų apklausos rezultatai

Lūkesčiai dėl koncertų:

  • 60 % tėvų norėtų dažnesnių koncertų, kuriuose galėtų dalyvauti įvairaus pasirengimo mokiniai.
  • 35 % pažymėjo, kad koncertų grafikas nėra pakankamai skaidrus ar iš anksto pateikiamas.

Pasitenkinimas organizacija:

  • 50 % tėvų įvertino mokyklos koncertų organizavimą kaip gerą arba labai gerą.
  • 30 % pabrėžė informacijos apie renginius stoką, dėl kurios sudėtinga planuoti šeimos dalyvavimą.

Erdvės ir techninė bazė:

  • 45 % tėvų mano, kad koncertų salės turėtų būti atnaujintos.
  • 25 % atkreipė dėmesį, kad repeticijos dažnai vyksta nepatogiu laiku, o tai mažina vaikų motyvaciją.

ĮSIVERTINIMO TYRIMO REZULTATAI:

Mokytojų apklausos rezultatai

Ugdymo(si) aplinkų įtaka:

  • 75 % mokytojų pripažino, kad geresnės techninės galimybės galėtų padėti rengti kokybiškesnius koncertus.
  • 65 % pažymėjo, kad dabartinė infrastruktūra riboja mokinių kūrybinius gebėjimus.

Mokinių įtraukimas:

  • 60 % mokytojų pastebi, kad ne visi mokiniai noriai dalyvauja koncertuose dėl per mažo įsitraukimo į pasirengimą.
  • Mokytojai taip pat pažymėjo, kad tėvų ir mokinių aktyvesnis įtraukimas galėtų sustiprinti motyvaciją.

MOKYTOJŲ REKOMENDACIJOS:

  • 70 % mokytojų siūlo įtraukti tėvus ir mokinius į koncertų planavimo ir erdvių tobulinimo procesus.
  • Mokytojai akcentavo būtinybę užtikrinti reguliarų dialogą su tėvais apie koncertinės veiklos tikslus.

ĮSIVERTINIMO TYRIMO IŠVADOS:

  1. Mokyklos koncertinė veikla yra reikšminga ir vertinama, tačiau jai trūksta lankstumo, ypač planuojant veiklas, pritaikant infrastruktūrą ir įtraukiant mokinius bei tėvus.
  2. Techninė bazė ir repeticijų erdvės nėra pakankamai modernios, o tai mažina koncertų kokybę ir dalyvių pasitenkinimą.
  3. Mokiniai ir tėvai norėtų dažnesnių koncertų, kurių organizacija būtų skaidresnė ir labiau orientuota į įvairaus lygio dalyvius.

ĮSIVERTINIMO TYRIMO REKOMENDACIJOS:

  1. Stiprinti tėvų ir mokinių įtraukimą: organizuoti bendrakūros sesijas, kuriose tėvai ir mokiniai galėtų siūlyti idėjas koncertų planavimui.
  2. Gerinti komunikaciją: parengti aiškų koncertų grafiką ir užtikrinti tėvams bei mokiniams informacijos prieinamumą.
  3. Didinti renginių dažnumą: pritaikyti veiklas taip, kad koncertuose galėtų dalyvauti daugiau mokinių.
  4. Organizuoti mokymus mokytojams: pristatyti efektyvius mokinių motyvacijos kėlimo metodus.

Remiantis veiklos kokybės įvertinimo tyrimo rekomendacijomis, 2024-2025 mokslo metų II pusmetį muzikos mokykla organizuos šiuos seminarus, siekiant, kad pagerėtų mokinių motyvacija ir įsitraukimas, mokinių tėvai jaustųsi labiau įtraukti ir bendradarbiaujantys koncertinėje muzikos mokyklos veikloje, kad muzikos mokyklos koncertinės veiklos kokybė ir dažnumas taptų aiškiai struktūruoti tiek muzikos mokyklos mokytojų bendruomenei tiek patiems mokiniams ir jų tėvams:

2025-02-17 SEMINARAS

„Motyvuoti mokinius įgalintas mokytojas: Misija (ne)įmanoma?”

Lektorė prof. dr. Saulė Raižienė – Socialinių mokslų (psichologija) daktarė, Vilniaus universiteto Psichologijos instituto profesorė, turinti ilgametę patirtį atliekant raidos ir edukacinės psichologijos tyrimus, kuriuose nagrinėja vaikų ir paauglių optimalaus funkcionavimo veiksnius. Jos pastarųjų metų tyrimai yra skirti mokinių akademinės motyvacijos ir savireguliacijos mechanizmų aiškinimui, didelį dėmesį skiriant motyvacinės aplinkos kūrimui edukaciniame procese.

2025-02-10 SEMINARAS

„Mokinių mokymosi motyvacijos skatinimas: iššūkiai ir sprendimai”

Lektorius Evaldas Karmaza – Psichologas, pedagoginės psichologijos magistras, lektorius, Lietuvos psichologų sąjungos ir Europos psichodramos instituto narys. Jis specializuojasi psichodramos terapijoje ir turi daugiau nei 15 metų darbo patirtį su vaikais bei paaugliais. Lektorius veda paskaitas ir seminarus mokiniams, mokytojams bei tėvams, nagrinėdamas temas, susijusias su savikontrolės ugdymu, saviverte, motyvacija ir patyčių prevencija.

2025-04-08 SEMINARAS

„Džiaugsmas pedagogo darbe”

Lektorius Žilvinas Beniušis – Teatro ir televizijos aktorius bei režisierius. Verslo mokymų įmonės „Grand Partners” ugdymo partneris. Organizacijos RAUDONOS NOSYS Gydytojai-klounai aktorius ir mentorius. Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademijos lektorius. Vilniaus miesto vicemerės patarėjas švietimo ir kultūros klausimais. Teatro studijos „Ko tu nori?” vadovas.

Seminarai organizuojami bendradarbiaujant su Kauno rajono švietimo centru.

2024 METŲ KAUNO 1-OSIOS MUZIKOS MOKYKLOS VEIKLOS KOKYBĖS ĮVERTINIMO TYRIMO APKLAUSŲ REZULTATAI:

MOKINIŲ ATSAKYMAI

Parsisiųsti

MOKYTOJŲ ATSAKYMAI

Parsisiųsti

TĖVŲ ATSAKYMAI

Parsisiųsti


2024 metų Kauno 1-osios muzikos mokyklos veiklos kokybės įvertinimo tyrimas atliktas darbo grupės, sudarytos 2024 m. rugsėjo 9 d. įsakymu nr. 1.3-V-292. Darbo grupės primininkas – Domantas Milius (direktoriaus pavaduotojas ugdymui). Darbo grupės nariai – Rasa Derbutienė, Agnė Sipavičienė, Monika Drevininkienė (direktoriaus pavaduotojos ugdymui), Jolanta Snudaitienė (direktoriaus pavaduotoja ūkio reikalams).

Remiantis 2019 m. kovo 28 d. Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymo dėl neformaliojo vaikų švietimo ir jo teikėjų veiklos kokybės užtikrinimo metodikos patvirtinimo Nr. V-342 antrame priede pateiktomis sritimis mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo modelį sudaro keturios vertinimo sritys, susijusios priežastiniais ryšiais:

Pirmoji sritis – rezultatai – yra svarbiausias mokyklos veiklos kokybės požymis. Vertinant šią sritį, siekiama išsiaiškinti, kas pasiekiama ugdant kiekvieną mokinį ir kokie yra apibendrinti mokyklos veiklos rezultatai, taip pat suvokti rezultatų kaitą – mokinio ir mokyklos pažangą.

Antroji sritis – ugdymas(is) ir mokinių patirtys – lemia ugdymo rezultatus dviem ugdymo proceso aspektais: formaliuoju ugdymu ir visu mokykliniu gyvenimu, visomis mokykloje ar mokyklai organizuojant įgyjamomis mokinių patirtimis, įskaitant mokyklos kultūros poveikį („paslėptoji ugdymo programa“). Vertinant šią sritį, siekiama išsiaiškinti, kaip planuojamas ir organizuojamas ugdymas ir ką mokykloje patiria mokiniai.

Trečioji sritis – ugdymo(si) aplinkos – akcentuoja fizinių ir virtualių mokymosi aplinkų reikšmę ugdymui. Vertinant šią sritį, pabrėžiamas aplinkų kūrimo ir ugdymo ryšys, ugdymo proceso dalyvių įtraukimas į erdvių bendrakūrą. Vadovaujamasi atviros mokyklos, „mokymosi be sienų“, neformalių mokymosi bendruomenių ir nuolatinio mokymosi idėjomis.

Ketvirtoji sritis – lyderystė ir vadyba – akcentuoja, kiek nuosekliai ir darniai veikia visa mokyklos bendruomenė, siekdama mokinių mokymosi pažangos ir pasiekimų ir asmenybės brandos (ūgties). Vertinama, kaip mokyklos bendruomenėje susitariama dėl veiklos perspektyvos, kokiomis nuostatomis grindžiama bet kuri vykstanti veikla, kaip siekiama asmeninio profesinio meistriškumo.


Savivaldybės biudžetinė įstaiga
"Kauno 1-oji muzikos mokykla"

Visos teisės saugomos © 2025

Tel: +370 37 422 834
Faksas: +370 37 422 834
Adresas: J. Gruodžio g. 25, LT-44289, Kaunas
Įmonės kodas: 190144649
El. Paštas: info@pirmamuzikos.lt

"... ir tik muzika suteikia gyvenimui spalvas" - Anonimas