LIAUDIES INSTRUMENTŲ IR ETNINĖS MUZIKOS KLASĖ

Lietuvoje nuo seno dominavo dvi muzikinės kultūros: styginių (vakaruose) ir pučiamųjų (rytuose). Greičiausiai ši instrumentikos specifika nulėmė ir vokalo ypatybių formavimąsi. Vėlesniais laikais šie arealai niveliavosi, iš kitų kraštų atėjo naujų instrumentų. Vieni populiariausių lietuvių liaudies instrumentų yra kanklės ir birbynė. Kanklės – tai grakšti medinė dėžė su metalinėmis stygomis. Grojama pirštais arba brauktuku. Liaudiškos kanklės turėjo 57 ar 12 stygų. Šiandieninės kanklės turi 22-23 stygas. Panašius instrumentus į kankles turi ir latviai, estai, suomiai, rusai. Lietuvių tautosakoje ir senoviniuose raštuose kanklės minimos jau nuo XVI a.

Birbynę galima pavadinti tautiniu Lietuvos piemenėlių muzikos instrumentu. Ji buvo paplitusi visoje Lietuvoje ir dabar mūsų krašte nėra tokios apylinkės, kurioje birbynė nebūtų žinoma. Lietuvių liaudies instrumentai, tarp jų ir birbynės, gaminami XVI–XVIII a. Vakarų Europos stiliumi – šeimomis. Šiuo metu yra įsitvirtinusios aukštoji, tenorinė ir kontrabosinė birbynės, kurios ir sudaro šių laikų birbynių šeimą. Sukūrus šiuolaikines birbynes, kompozitoriai pradėjo kurti sudėtingesnę muziką.

Etninė muzika – autentiška tradicinė muzika, kitaip dar vadinama muzikiniu folkloru, liaudies muzikine kūryba.  Tai  šakninė tautos kultūros vertybė. Anot prof. habil. dr. Romualdo Apanavičiaus „Etninė muzika šiandien vis dar tebėra etninio ir kultūrinio tapatumo tvirtinimo priemonė ir kartu vienas svarbiausių lietuvių tautos raiškos ženklų. Ši savybė svarbi ir būtina pristatant mūsų tautos paveldą ir lietuvių tautą svetur”.

1992 m. Kauno 1-oje muzikos mokykloje buvo sukurta Etninės muzikos programa, kurios tikslas - ne tik atrasti lietuvių tradicinės muzikinės kultūros reiškinius, bet juos įžvelgti bendrakultūriniame kontekste, vertinti, saugoti bei skleisti. Remiantis šia programa, mokiniai supažindinami su dainuojamąja tautosaka, instrumentiniu muzikavimu, etnochoreografija, kalendorinių švenčių apeigomis bei papročiais, mokomi tradicinio kankliavimo, skudučiavimo, grojimo armonikos tipo instrumentais. Taip pat yra  galimybė susipažinti ir muzikuoti retesniais autentiškais bei atneštiniais muzikos instrumentais: cimbolais, basetle, dūdmaišiu, ragais ir kt. Tačiau programos prioritetas – dainuojamoji tautosaka, kai ne tik formuojami bendri muzikiniai,  solinio bei ansamblinio dainavimo įgūdžiai. Ir ne tik todėl, kad Lietuva nuo seno vadinama dainų šalimi.  Liaudies dainos – tautos sielos veidrodis. Jų tekstuose užkoduota mūsų giluminė pasaulėžiūra bei žmogaus elgsenos modelis. Istorijos peripetijose būtent mūsų dainos išsaugojo lietuvių kalbą, išreikštą gražiausiomis tarmėmis, skambėjo įmantriausiomis dermėmis ir melodiniais vingiais. Autentiška liaudies daina – viena iš asmenybės, jos vidinės kultūros  formavimo priemonių.

 Liaudies instrumentų  ir etninės muzikos klasėje šiuo metu dirba 16 mokytojų, mokosi 109 mokiniai. (Klasės vadovė mokytoja metodininkė Ona Šikšnienė).

MOKYTOJAI