Sėkmingai vyksta mokyklos pastato fasadų, stogo, lauko apšvietimo ir dalies langų keitimo darbai finansuojami iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto lėšų ir įmokų už mokymąsi muzikos mokykloje.

Brangieji, liko dveji metai kai dar galite skirti 1,2 proc. nuo savo sumokėtų mokesčių MŪSŲ MOKYKLAI. Nuo 2025 metų mokyklos į šią paramą jau negalės pretenduoti.

Labai kviečiu dar kelis metus suremti pečius ir deklaruoti paramą Kauno 1 – ajai muzikos mokyklai.

Pagrindiniai sistemos tikslai:

• pagerinti įstaigų teikiamų paslaugų bei vartotojų aptarnavimo kokybę;
• vykdyti veiklų užimtumo ir lankomumo apskaitą, įstaigų patalpų faktinę panaudojimo apskaitą,
• užtikrinti tinkamą neformaliojo vaikų švietimo tikslinių lėšų panaudojimą.

Metodinės dienos pradžioje mokytoja Violeta Polianskienė pristatė leidinį, pjesių rinkinį smuikui „Paslaptingas sodas“, kuris skirtas mokytojo darbui klasėje bei mokinio saviruošai namuose, nes leidinyje yra integruotas kiekvieno kūrinio QR kodas su akompanimento įrašu.

Po jo vyko bendras mokinių koncertas. Koncerte dalyvavo mokytojos Dianos Galdikienės mokiniai Rokas Diržys, Patricija Žebuolytė, Monika Maštaraitė, Liepa Marija Šeštakauskaitė ir Paulina Bartaševičiūtė bei Prienų meno mokyklos Jiezno filialo mokytojos Jevgenijos Babikovos paruošti jaunieji smuikininkai.

Gražioje, akmenimis grįstoje miestelio aikštėje mūsų nedidelę kompaniją, išlipusią iš mikroautobuso, su duona ir karštais gėrimais pasitiko Punsko muzikos mokyklos direktorė Sylwia Sawicka-Roszko, mokytoja Svetlana bei bibliotekininkės – Danutė Vitkauskienė ir Rūta Burdinaitė. Ponia Rūta pravedė išsamią ekskursiją po įspūdingą Punsko bažnyčią. O ponia Danutė lydėjo mus tolesnėje ekskursijoje po Punsko miestelį ir valsčių. Apsilankėme Punsko lietuvių kultūros namuose – ilgai statytuose, su puikia sale (kurioje gal ateityje koncertuosime…). Toliau mūsų laukė rekonstruota, savo galybe užburianti prūsų ir jotvingių gyvenvietė Ožkinių kaime.

Į festivalį susirinko daugiau kaip penkiasdešimt kolektyvų iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos, kurie atliko pasirinktinai festivalio arba konkursinę programą. Festivalio metu galėjome gėrėtis įspūdingais dalyvių pasirodymais, gausiais vaikų ir jaunimo kolektyvais, kurie atliko tiek tautinių, tiek ir šiuolaikinių šokių pasirodymus, o žiūrovų akis traukė įvairiausi margi bei spalvingi jų kostiumai. Festivalyje dalyvaujantys vokalo atlikėjų kolektyvai maloniai stebino profesionalumu, a cappella dainavimo kokybe, puikiai parengtomis choreografijomis ir žavingu sceniniu įvaizdžiu.

Po iškilmingo Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio sveikinimo žodžio, muzikinį pasveikinimą svečiams skyrė Kauno 1 – osios muzikos mokyklos, akordeono 7 klasės mokinys, daugkartinis respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatas ERIKAS KELPŠA (mokytojas metodininkas Marius Laurynaitis). Mokinys puikiai atliko nuotaikingą kūrinį ir sulaukė šiltų aplodismentų bei miesto mero rankos paspaudimo.

Parengė: mokytojas metodininkas Marius Laurynaitis

Mokiniai dalyvavo edukacinėje programoje vaikams „Tiškevičių aukso skrynios beieškant…“ Grafienė Rozalija pakvietė į ekskursiją po Raudondvario dvaro teritoriją ir nepamirštamą nuotykį, beieškant aukso skrynios…

Nuostabų vakarą vainikavo Kauno 1 – osios, Kauno rajono meno mokyklos ir Kauno „Vyturio“ gimnazijos Muzikos skyriaus jaunųjų akordeonistų bendras koncertas „Draugiškas akordeonas“ Kauno rajono meno mokyklos, Raudondvario filialo salėje.

Kaip Jūsų gyvenime atsirado muzika?

Ji egzistuoja kiekvieno žmogaus gyvenime, bet mane fortepijono muzika pasitiko dar negimusią,- mama Elena Kupstienė ilgus metus dirbo fortepijono mokytoja, tėčio brolis Jonas Kupstas vadovavo įvairiems Kauno m. pučiamųjų orkestrams, todėl muzika buvo natūrali vaikystės dalis. Nepamenu, kad būčiau kvestionavusi klausimą dėl muzikos mokyklos lankymo, tai atrodė savaime suprantama.

Projekto idėjos autorius Kauno 1-osios muzikos mokyklos fortepijono mokytojas ekspertas, akompaniatorius ekspertas, KTU akademinio choro “Jaunystė” akompaniatorius Domantas Milius:

Savo mokinių ugdymą visada grindžiu demokratiškumo ir abipusės pagarbos principu. Per daugiau kaip dešimties metų praktiką, tikriausiai niekada nesu davęs mokiniui groti nė vieno kūrinio, kurio mokinys pats nenorėtų groti.