Mokytojas Domantas penkias dienas, daugiau kaip 45 valandas, intensyviai studijavo kaip rašyti skirtingų tipų mokslinius – akademinius tekstus – straipsnius, ataskaitas, kritinius komentarus. Šių metų VDU doktorantų vasaros mokyklos tema buvo „Mokslinio teksto rašymas: būdai, formos ir iššūkiai“.

VDU doktorantų vasaros mokyklos lektorė prof. dr. Vilma Žydžiūnaitė yra įgijusi du magistro kvalifikacinius laipsnius – Edukologijos (Vytauto Didžiojo universitete, Lietuvoje) ir Slaugos (Caring sciences with Major in Nursing; Švedijoje, Blekinge Technologijos institute, Sveikatos mokslų mokykloje), du daktaro laipsnius – Edukologijoje (KTU, Lietuvoje) ir Slaugoje (Tamperės universitete, Suomijoje).

Muzikos mokyklos bendruomenė džiaugiasi, kad naujosios pavaduotojos Ramunės išskirtinės vadybinės ir žmogiškųjų išteklių valdymo kompetencijos reikšmingai prisidės prie muzikos mokyklos estetinio, materialinio ir administracinio gerbūvio kūrimo.

Pavaduotojos Ramunės Mikovičės sukauptos žinios ir kompetencijos grindžiamos daugiau kaip 18 metų darbo patirtimi einant Kauno apskrities viršininko administracijos Personalo skyriaus vyriausiojo specialisto, UAB ,,Statybų renovacijos sprendimai“, UAB ,,KTC&BN“, UAB ,,Kauno projektai“, UAB ,,Investicinių projektų vykdymo grupė“ personalo vadovės pareigas.

Kauno 1-sios muzikos mokyklos mokytojų bendruomenė džiaugiasi, kad nuo 2019 metų rugpjūčio 1 dienos į muzikos mokyklos administracijos komandą įsiliejo ir naująją direktoriaus pavaduotoja ugdymui tapo ilgametė muzikos mokyklos fortepijono mokytoja ekspertė Rasa Derbutienė (iki šiol šias pareigas ėjo mokytoja metodininkė Sandra Mikušauskienė).

Direktoriaus pavaduotojo ugdymui kompetencijos neturi apsiriboti tik savo srities profesinėmis žiniomis ar įdirbiu. Pavaduotojo darbo specifika – įvairių vadybinių ir organizacinių klausimų sprendimas.

Direktorius Mindaugas su jaunaisiais muzikantais ne tik aptarė tolimesnę mokinių perspektyvą mokytis IŠPLĖSTINIO MUZIKINIO UGDYMO programoje, tačiau ir pasidalino naudingais patarimais, kaip būtų galima įveikti artėjančią egzaminų baimę bei kam iš viso yra reikalingas menas, ir ką, visų aštuonerių metų mokslas Kauno 1 –oje muzikos mokykloje, suteikė jauniesiems muzikantams. Iš ilgametės darbo praktikos direktorius Mindaugas pastebėjo, kad ypatingai ryškių meno atlikėjų – muzikantų asmenybės pasižymi visiems jiems būdingu talentu, kūrybiškumu, darbštumu, kantrybe, reiklumu.

Konferencijoje, kurią organizavo Šiaulių universiteto Humanitarinių tyrimų centras, mokytojas Domantas Milius skaitė pranešimą „The American Approach to the Function of Music in Motion Film: Collaboration of Bernard Herrmann and Alfred Hitchcock“ („Amerikietiškasis požiūris į kino filmų muzikos kūrimą: Bernardo Herrmanno ir Alfredo Hitchcocko atvejis“), kuriame pristatė ir analizavo pagrindinius muzikos funkcijos skirtumus, kurie išryškėja lyginant Amerikos ir Europos kino filmus.

Džiugu, kad mokytojo Domanto Miliaus pranešimas buvo įtrauktas į konferencijos atidarymo plenarinį posėdį, kuris buvo tiesiogiai transliuojamas per Tarptautinį Tyrėjų kompetencijų tinklą – RENET.

Mūsų persirengėliai, Kanapinio ir Lašininio kova bei Morės deginimas – labai tradicinės, lietuviškos pramogos. Kaip ir įvairiose šalyse, tą dieną Lietuvoje kepami ir valgomi blynai, nes jie – šviesos ir grįžtančios saulės simbolis visame pasaulyje. Liaudyje Užgavėnės vadinamos „slenksčiu tarp nueinančios žiemos ir ateinančio pavasario“, jos laikomos pavasario pradžia, todėl įvairiais veiksmais – triukšmo sukėlimu, sočiomis vaišėmis, linksmu ir išmoningu karnavalu stengiamasi paspartinti žemės ciklą – pavasario atėjimą. Beje, pats žodis „karnavalas“, išvertus iš lotynų kalbos, reiškia „sudie mėsai“ (carne vale). Nuo seno lietuviai per Užgavėnes daug dainuodavo, šūkaudavo, linksmindavosi – buvo manoma, kad triukšmas pažadina iš miego šalčio sukaustytą žemę.

Užgavėnės – viena gražiausių žiemos švenčių. Šią šventę prieš Gavėnią, likus 7 savaitėms iki Velykų, savomis tradicijomis švenčia visas pasaulis. Tai garsūs prašmatnieji Venecijos (Italija) ir Rio de Žaneiro (Brazilija) karnavalai, Blynų diena (Pancake Day) Didžiojoje Britanijoje, Riebusis antradienis (Fat Tuesday) JAV, Mardi Grasas (Mardi Gra) Prancūzijoje. Kiekviena šalis turi savo papročius, atrakcijas ir linksmybes – vienur gausiai laistomasi vandeniu (Bolivija), kitur apsimėtoma apelsinais (Italija) ar karoliais (JAV).