Seminaras „Muzikinio ugdymo ypatumai, pasitelkiant psichologines epochų nuostatas bei garsių teoretikų tezių analizes“
2023 metų lapkričio 7 dieną Kauno Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje įvyko seminaras „Muzikinio ugdymo ypatumai, pasitelkiant psichologines epochų nuostatas bei garsių teoretikų tezių analizes“.
Pranešimus parengė: vyr. mokytoja Daiva Bidvienė – „Muzikos technikos psichologija, remiantis iškilaus lietuvių fortepijono metodikos pradininku I. Prielgausku“; vyr. mokytoja Daiva Vilčinskienė – „Muzikinio ugdymo bruožai skirtingų istorinių tarpsnių kontekste, remiantis socialinių mokslų daktarės G. Gabnytės Bizevičienės tezėmis“; mokytoja ekspertė Rasa Rasimavičienė – „Ankstyvojo ugdymo(si) sritis „Kuriu ir išreiškiu”, pagal šiuolaikines ugdymo programos gaires“; mokytoja ekspertė Jūratė Žemaitytė –„Apie šiuolaikinio mokytojo muzikanto kūrybinės sąveikos su paaugliais ypatumus“.
Seminarą tęsė mokytoja metodininkė Teresė Zubauskaitė – su pranešimu „Paauglystės psichologija ir muzikos poveikis asmenybės ugdymui. Lietuvių psichologų mintys apie iškylančias problemas ir mūsų pačių patirtys”; mokytoja ekspertė Edita Matulionienė – „Šiuolaikinės epochos visuomenės autoritetų mintys apie ateities ugdymo psichologines nuostatas“.
Pranešimuose buvo nagrinėti aktualūs metodiniai klausimai, analizuojant jų ištakas, įvardinant pamatines vertybes bei nagrinėjant jų akcentus ir kaitą besikeičiančiose epochose. Seminaro apibendrinančioje refleksinėje diskusijoje atsispindėjo didžiulė psichologijos, kaip besivystančio mokslo, įtaka mokymui bei mokymuisi, santykiui su vaikais bei jų tėvais. Pradedant ankstyvojo ugdymo gairėmis ir baigiant ateities mokyklų vizijomis, – visur didžiulis dėmesys tenka psichologijos, filosofijos žinioms. Esminis šiuolaikinio mokytojo dėmesys turi būti sutelktas į gebėjimą klausyti, mąstyti, suvokti fortepijono metodikos ištakas, perimti geriausias jos tradicijas, pasitelkti gebėjimą savarankiškai priimti sprendimus, kūrybiškai remiantis šiuolaikinių autoritetų tezėmis bei vizijomis geriausių sprendimų priėmimui.
Didelis dėmesys mokytojų J. Žemaitytės ir T. Zubauskaitės pranešimuose buvo skirtas paauglystės psichologijai. Daugelis pedagogų ir psichologų mano, kad mokymasis yra labai svarbus visiems moksleiviams ir ypač paaugliams. Tačiau paaugliai turi būti „prisotinti” ne tik žiniomis, bet ir įvairių rūšių socialiai reikšmingos veiklos turiniu. Tuo pačiu metu mokymas bus viena iš šios veiklos rūšių, kuri turi lemiamą reikšmę jų optimaliam psichiniam vystymuisi. Socialiai reikšmingos veiklos procese muzikos ir scenos sąlygomis šio amžiaus vaikai formuoja kūrybinį požiūrį į bendravimą, draugišką savitarpio pagalbą, socialinę veiklą, mokosi įvertinti savo draugų profesines ir moralines savybes, taip pat palyginti su jais, tinkamai įvertinti savo galimybes. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad ne asmeninis paauglių bendravimas, bet jų bendravimas, vykdant socialiai reikšmingą veiklą, yra pagrindas šiam amžiui būdingų psichologinių aspektų formavimui. Pagrindinis dalykas, kurio siekia mokytojas, yra palaikyti draugiškus santykius, kurie leidžia nepastebimai turėti teigiamą poveikį mokinio sąmonei. Demokratinis bendravimo principas, gebėjimas iš tikrųjų „užfiksuoti“ juos kūrybiškumo procese galiausiai turi teigiamą poveikį mokinių moralinių ir socialinių savybių vystymuisi. Kai vaikai, turintys norą daro tai, ką myli, jų gyvenimą „vainikuoja“ kilni idėja tarnauti menui, tuomet viskas – jėga, mintys, motyvacija – yra orientuota į norą pasiekti tikslą: optimaliai realizuoti save muzikoje. Visą gyvenimą besimokantis mokytojas gali būti įdomus, gebantis mąstyti ir patrauklus palydovas šiame kelyje.
Parengė: mokytoja ekspertė Edita Matulionienė
