2025 4 gruodžio
Erasmus+

Tarptautinis Erasmus+ seminaras: kultūrinių ir kūrybinių industrijų sektorius: poveikis ekonomikai

Gruodžio 3 dieną Kauno 1-ojoje muzikos mokykloje vyko tarptautinis renginys, skirtas kultūrinių ir kūrybinių industrijų temai. Dieną pradėjo ERASMUS+ projekto „Social Vibes & Biz: music, technologies and social entrepreneurship“ partnerių – Ikšķilės muzikos ir meno mokyklos (Latvija) – mokinių koncertas Giedriaus Kuprevičiaus koncertų salėje. Jaunieji latvių atlikėjai pristatė spalvingą muzikinę programą, atskleidusią projekto esmę – muzikos, kūrybiškumo ir tarptautinio bendradarbiavimo prasmę. Po koncerto surengtas tarptautinis seminaras „International seminar on the creative industries sector and its impact on the economy / Kultūrinių ir kūrybinių industrijų sektorius: poveikis ekonomikai“, kuriame dalyvavo visų trijų projektą įgyvendinančių institucijų atstovai: Ikšķilės muzikos ir meno mokyklos direktorius Spodris Kačans, Socialinės lyderystės asociacijos direktorė Jurgita Bražinskienė ir Kauno 1-osios muzikos mokyklos direktorius Mindaugas Labanauskas.

Seminaro tikslas – suteikti mokytojams ir kultūros sričių specialistams daugiau žinių apie kultūrinių ir kūrybinių industrijų (KKI) sektoriaus struktūrą, jo ekonominę bei socialinę reikšmę, tarptautiškumo galimybes ir praktinius bendradarbiavimo kelius. Uždaviniai apėmė dalyvių supažindinimą su KKI kuriama ekonomine verte, sektoriaus poveikiu užimtumui, inovacijoms ir socialiniam vystymuisi, taip pat aktualiomis augimo tendencijomis, iššūkiais ir tarptautiniu kontekstu.

Pirmojoje seminaro dalyje Socialinės lyderystės asociacijos direktorė Jurgita Bražinskienė pristatė Latvijos kultūrinių ir kūrybinių industrijų sektorių, jį nuosekliai sugretindama su Lietuvos ir platesniu Europos kontekstu.

Lektorė pabrėžė, kad kultūrinės ir kūrybinės industrijos yra tarpinė grandis tarp kultūros ir ekonomikos – jos apima tokias veiklas, kurių produktai ir paslaugos yra kultūrinės, meninės ar kūrybinės prigimties ir paremtos intelektine nuosavybe, o pats sektorius nuolat balansuoja tarp meninės ir komercinės logikos. Remdamasi Lietuvos kultūros ministerijos taikoma KKI struktūra, J. Bražinskienė apžvelgė įvairias sritis: nuo amatų, dizaino, architektūros, kino, muzikos, scenos menų ir leidybos iki žaidimų industrijos, kultūrinio švietimo bei kūrybinių paslaugų. Ji atkreipė dėmesį, kad tai yra viena sparčiausiai augančių ekonomikos šakų, kurioje svarbų vaidmenį atlieka ne tik didelės, bet ir mažos bei mikro įmonės, ypač reikšmingos regionų plėtrai.

Pristatydama KKI kuriamą ekonominę vertę, lektorė aptarė naujausius duomenis, rodančius, jog šios industrijos sudaro reikšmingą Lietuvos ekonomikos dalį: KKI įmonių dalis tarp visų ūkio subjektų siekia kelis procentus, sektoriuje dirba dešimtys tūkstančių žmonių, o kuriama pridėtinė vertė yra panaši ar net didesnė nei tokiuose tradiciniuose sektoriuose kaip žemės ūkis, nekilnojamojo turto operacijos ar maisto pramonė. Siekdama parodyti, kaip kūrybiškumas virsta konkrečiais ekonominiais rezultatais, J. Bražinskienė pristatė ryškius Lietuvos pavyzdžius: tarptautinį pripažinimą pelniusį dizaino objektą HR Bank (Tukas EV, dizaineris Lukas Avėnas), virtualiosios realybės projektus pagal M. K. Čiurlionio kūrybą („Angelų takais“, „Pasaulių sutvėrimas“), kino sektoriaus sėkmę, kurią puikiai iliustruoja rekordinį žiūrovų skaičių sutraukęs filmas „Pietinia kronikas“, pasaulyje matomus Lietuvos muzikos kūrėjų ir atlikėjų pasiekimus, tarptautiniu reiškiniu tapusią operą-performansą „Saulė ir jūra“, B-girl Nicka (Dominikos Banevič) olimpinį medalį breiko varžybose bei sparčiai augančią žaidimų industriją, kuriai atstovauja tokie pasaulyje žinomi kūriniai kaip „Cooking Fever“ ir „Human Fall Flat“.

Lektorė taip pat plačiai aptarė skirtingų valstybių kultūros ir kūrybinių industrijų finansavimo modelius. Buvo pristatyti Suomijos, Nyderlandų, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Kanados pavyzdžiai, išryškinant ilgalaikį valstybinį finansavimą, „arm’s length“ principu veikiančių kultūros tarybų vaidmenį, loterijos lėšų panaudojimą, mokesčių lengvatas ir inovacijų bei eksporto skatinimo priemones. Atkreiptas dėmesys ir į fizinių asmenų įsitraukimą – filantropiją, narystės programas, sutelktinį finansavimą, gerąsias praktikas, tokias kaip „Museokortti“ ar „Voordekunst“. Pereidama prie Latvijos, J. Bražinskienė apibūdino šios šalies KKI sektorių kaip gyvybingą ekonomikos dalį, kurioje persipina tvirtos kultūrinės tradicijos ir šiuolaikinės inovacijos.

Ji pristatė empirinius tyrimus, atskleidžiančius, kaip kūrybiniai verslai mažesniuose regionų miestuose prisideda ne tik prie ekonominio, bet ir prie aplinkosauginio, kultūrinio bei socialinio tvarumo – taikomi žiedinės ekonomikos principai, „zero waste“ sprendimai, kuriami produktai, papildantys vietos istorijas ir simbolinį kapitalą, stiprinamas bendruomeniškumas ir socialinė įtrauktis. Šios įžvalgos ypač aktualios švietimo ir kultūros įstaigoms, tarp jų ir muzikos mokykloms, kurioms atsiveria naujos kūrybinio verslumo, edukacinių projektų, mokinių karjeros kelių kūrybinių industrijų lauke ir tarptautinio bendradarbiavimo galimybės.

Antrojoje seminaro dalyje Inovacijų agentūros ArtTech Hub koordinatorė Vaiva Marija Bružaitė skaitė pranešimą „Lietuvos kultūrinių ir kūrybinių industrijų sektoriaus pristatymas. Finansavimo ir tarptautiškumo galimybės“. Ji išsamiai pristatė, kaip Inovacijų agentūra savo veiklomis – inovacijų skatinimu, verslumo ugdymu ir eksporto plėtra – remia kūrybinių ir kultūrinių industrijų sektorių Lietuvoje. Pasak pranešėjos, agentūra teikia konsultacijas, mokymus, mentorytę, padeda startuoliams bei įsitvirtinusioms įmonėms planuoti plėtrą, organizuoja eksporto diagnostikos vertinimus, rengia eksporto žemėlapius, koordinuoja verslo misijas ir nacionalinius stendus tarptautinėse parodose, padeda rasti užsienio partnerius.

Jau kuriamas ArtTech Hub, anot V. M. Bružaitės, yra erdvė, kurioje susitinka menas, technologijos ir verslas. Čia planuojamos testavimo („sandbox“) programos inovatyviems sprendimams, ikiprekybiniai pirkimai, tiksliniai renginiai, skirti sujungti kūrėjus su „GovTech“, „GreenTech“, „BioTech“, kosmoso ir kitų sričių inovacijų ekosistemos dalyviais. Pranešėja pateikė naujausius skaičius apie Lietuvos KKI sektorių: 2024 m. jame veikė beveik 3700 įmonių, iš kurių apie 35 proc. sudarė reklamos agentūros; iš viso KKI sudaro maždaug 3 proc. visų Lietuvos verslo subjektų. Sektoriuje dirba apie 53 tūkst. darbuotojų, o dar daugiau nei 22 tūkst. kūrėjų veikia kaip savarankiškai dirbantys asmenys, tad bendrai šis laukas apima apie 4 proc. šalies darbo rinkos.

Kultūros ir kūrybinių industrijų indėlis į BVP siekia apie 3 proc. – tai panašu į maisto ir gėrimų pramonės dalį ir kai kuriais atvejais net viršija atskirus aukštųjų technologijų sektorius. Ypač ryškiai išsiskiria žaidimų kūrimo industrija, jau generuojanti apie 300 mln. eurų metinių pajamų ir siekianti iki 2030 m. peržengti vieno milijardo ribą; 2024 m. KKI eksporto vertė siekė 596 mln. eurų, o Lietuvos kūrybiniai produktai ir paslaugos pasiekia daugiau kaip 100 eksporto rinkų.

V. M. Bružaitė apžvelgė platų Lietuvos KKI subsektorių spektrą: dizainą ir amatus, leidybą, reklamą, audiovizualinę kūrybą ir IT (vaizdo žaidimus, skaitmeninį ir virtualų turinį), architektūrą, muziejus ir galerijas, kultūrinį turizmą, muziką ir scenos menus. Anot pranešėjos, būtent šis įvairumas leidžia sektoriui būti dinamiškam ir atviram inovacijoms. Toliau ji pristatė ArtTech Hub strategines kryptis: individualias konsultacijas kūrėjams ir įmonėms, prieigą prie informacijos apie finansavimo priemones, specializuotas (pre-)akceleracijos programas bei nacionalinės ir tarptautinės tinklaveikos galimybes – nuo dalyvavimo tarptautiniuose renginiuose iki tikslingų susitikimų („matchmaking“) su verslo ir akademiniais partneriais.

Ypač daug dėmesio skirta iki 2027 m. ES lėšomis finansuojamai KKI akseleratoriaus programai. „Pre-akceleratoriaus“ dalyje kuriamos sąlygos tobulinti verslo modelius, vertės pasiūlymą, finansų planavimą, stiprinti pardavimus, skaitmeninimą ir socialinio poveikio vertinimą. „ArtTech“ akseleratorius orientuotas į kūrybinių produktų skaitmeninimą, inovatyvių paslaugų kūrimą, kūrybiškumo komercializavimą ir intelektinės nuosavybės apsaugą. Kiti akseleratoriai – elektroninės prekybos, eksporto ir žiedinės ekonomikos – padeda kūrėjams stiprinti internetinę rinkodarą, optimizuoti e-parduotuvės veiklą, planuoti eksporto strategijas, analizuoti tikslines rinkas bei diegti tvarumo principus.

Baigdama pranešimą, Vaiva Marija Bružaitė akcentavo, kodėl Lietuva yra patraukli šalis tarptautiniams kūrybinių industrijų partneriams: šalyje itin aukštas skaitmenizacijos lygis, stiprūs dizaino, žaidimų ir audiovizualinio turinio sektoriai, sparčiai augančios su technologijomis susijusios kūrybinės sritys. Tolimesnio augimo perspektyvos siejamos su skaitmenizacijos gilinimu, KKI paslaugų eksportu, audiovizualinės gamybos pritraukimu, kūrybinių veiklų klasterizacija didžiuosiuose miestuose bei talentų ekosistemos stiprinimu.

Tarptautinis ERASMUS+ seminaras Kauno 1-ojoje muzikos mokykloje tapo reikšminga erdve dialogui tarp švietimo, kultūros ir verslo sektorių. Renginys sustiprino projekto „Social Vibes & Biz: music, technologies and social entrepreneurship“ partnerių bendradarbiavimą ir paskatino toliau ieškoti būdų, kaip kūrybiškumą, technologijas ir socialinį verslumą integruoti į šiuolaikinį ugdymo procesą.

Parengė: fortepijono mokytojas ekspertas dr. Domantas Milius

ERASMUS+ KA210-SCH project „Social Vibes & Biz: music, technologies and social entrepreneurship“.
WP2 Teachers’ training.
A2.1.1 International seminar on the creative industries sector and its impact on the economy.