Skip to main content

Edukacinė pamoka-ekskursija „Vėlių suolelis-2026“

Šiais metais edukacinei pamokai-ekskursijai „Vėlių suolelis – 2026“ Etnokultūros: liaudies muzikos instrumentų klasės mokytojai ir mokiniai pasirinko ekskursiją Pažaislio vienuolyne. Renginys vyko spalio 28 dieną. Jame dalyvavo Kauno 1-osios muzikos mokyklos Palemono ir Prano Daunio ugdymo centro filialų mokytojai ir mokiniai.

Prie vienuolyno durų mus pasitiko charizmatiškoji sesuo Jurgė. Pasitelkusi neišsenkančias žinias, gerą nuotaiką ir subtilų humoro jausmą sesuo supažindino mus su įspūdinga vienuolyno istorija. Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis yra vienas puikiausių baroko architektūros šedevrų Šiaurės rytų Europoje. Šventovę Kauno pakraštyje, tuo metu atokiame miške, XVII a. vienuoliams kamalduliams pastatydino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Kristupas Žygimantas Pacas (1621–1684). Beje, jis ir jo žmona Klara Genovefa Pacienė pagal kamaldulių tradiciją buvo palaidoti bažnyčios požemiuose, po pačiu slenksčiu, kad kiekvienas įeinantis simboliškai mindžiotų jų kapą – kaip kraštutinio nuolankumo ženklas.

Ansamblį suprojektavo italų architektas Džiovanis Batista Fredianis, skulptūrų lipdiniais išpuošė Lombardijos meistrai, freskas nutapė Mikelandželas Palonis iš Florencijos. Šiuo metu išlikę daugiau nei šimtas freskų. Įdomus architektūrinis sprendimas – pirmą kartą Europoje panaudota įgaubta bažnyčios fasado plokštuma, gana retas šešiakampis planas, simetriška viso vienuolyno kompozicija, o kupolo aukštis siekia 53 metrus.

Vienuolyno bažnyčioje gėrėjomės stebuklinguoju Pažaislio Dievo Motinos paveikslu, kurį vienuolyno fundatoriui K. Ž. Pacui padovanojo popiežius Aleksandras VII. Jis puošia centrinį bažnyčios altorių, ir turi neįtikėtiną pagrobimo, išgelbėjimo ir susigrąžinimo istoriją. Paveikslas Pirmojo pasaulinio karo metais buvo išgabentas į Rusiją. Manyta, kad jis prarastas negrįžtamai. Tačiau praėjus keleriems metams po karo buvo aptiktas ir atpažintas Jaroslavlio mieste. Po ilgų derybų, susirašinėjimų, lydimas stebuklingų, netgi mistiškų įvykių, paveikslas 1928 m. pagaliau pasiekė Kauną ir buvo sugrąžintas į Pažaislį.

Amžių bėgyje keitėsi vienuolyno šeimininkai bei paskirtis. 1812 m. prancūzų kareiviai vienuolyne įsirengė arklides ir nuniokojo vienuolyną bei bažnyčią. 1831 m. numalšinus sukilimą, carinė valdžia vienuolyną uždarė ir perdavė stačiatikiams. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1920 m. jame įsikūrė Šv. Kazimiero kongregacijos seserys (kazimierietės). Tarybiniais metais jame buvo įkurta Respublikinė psichiatrijos ligoninė. Vėliau, apie 1964 m., patalpos perduotos Centriniam valstybiniam archyvui. Tačiau matant, kad Europos lygio architektūros šedevras visiškai sugrius, kultūros inteligentijai pavyko įtikinti valdžią pradėti gelbėjimo darbus. 1966 m. ansamblis buvo perduotas M. K. Čiurlionio dailės muziejui. Tuomet prasidėjo pirmieji rimti, dešimtmečius trukę restauravimo darbai.

Nuo 1992 m. Pažaislio vienuolyną vėl atgavo Šv. Kazimiero kongregacijos seserys (kazimierietės). Įdomi detalė: 1828 m. atgailavimui ir dvasiniam pasitaisymui čia buvo uždarytas kunigas ir poetas Antanas Strazdas. Bet Strazdelis nebūtų Strazdelis – maištinga siela ilgai neatlaikė vienuolyno sienų. 1829 m. pavasarį jis pabėgoir grįžo į savo mylimus Kamajų kraštus.

Vienuolyno kriptose ir kapinaitėse palaidotos kelios Europos mastu žinomos asmenybės: tai vienuolyno fundatoriai – Didysis LDK kancleris Kristupas Žygimantas Pacas ir jo žmona; Aleksejus Lvovas(1798–1870) – garsus rusų kompozitorius, smuikininkas virtuozas ir senojo Rusijos imperijos himno „Dieve, saugok carą!“ autorius; italų architektai Liudvikas Fredas ir Karlas Putinis. Tai meistrai, kurie paskyrė savo gyvenimą šio komplekso statyboms. Pavyzdžiui, L. Fredas vienuolyną statė net 12 metų, vėliau pats priėmė įžadus ir tapo broliu kamalduliu, o po mirties atgulė šioje žemėje.

Po ekskursijos padainavome ir pakankliavome vienuolyno bažnyčioje, uždegėme žvakutes mirusiųjų atminimui, aplankėme vienuolyno kriptas rūsyje ir kapinaites. Renginį organizavo mokytojos Rasa Vanda Šukienė, Giedrė Ramunė Pečiulienė, Onutė Šikšnienė, Laimutė Stasė Proškutė.

Parengė: mokytoja ekspertė Laimutė Stasė Proškutė