Čiurlionis, kuris įkvepia: atviros repeticijos Kauno 1-ojoje muzikos mokykloje
Rugsėjo 19 dieną, minint M. K. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, Kauno 1-ojoje muzikos mokykloje vyko unikalus edukacinis projektas – atvirų repeticijų ciklas, skirtas M. K. Čiurlionio kūrinių interpretacijoms. Ši iniciatyva, įtraukta į Vyriausybės kanceliarijos kuruojamą programą „Čiurlioniui 150“, leido per 80 stebėtojų ne tik susipažinti su didžiojo genijaus kompozicijomis, bet ir pasimėgauti jų interpretavimo procesu.
Nors atviros pamokos mokykloje – įprasta praktika, šis ciklas buvo išskirtinis: jis atskleidė naujas mokytojų darbo galimybes ir parodė jų kūrybinį potencialą. Visas keturias repeticijas (pianistų, fleitos ir fortepijono, smuikininkų ansamblio ir liaudies instrumentų) pasiūlė mokyklos direktoriaus pavaduotoja Rasa Derbutienė, tuo pačiu suteikdama stebėtojams didžiulę teminę ir instrumentinę įvairovę.
Atviros repeticijos – nauja patirtis mokiniams ir mokytojams
Edita Matulionienė – fortepijono mokytoja ekspertė – vedė pamokas net su trimis kitų mokytojų mokiniais: L. Kreivėnaite (4 kl.), B. Kliučinskaite (11 kl., mokytoja ekspertė R. Rasimavičienė) ir P. Pėžaite (7 kl., mokyt. ekspertė R. Bimbaitė). Anot E. Matulionienės, pagrindinis iššūkis tokiame darbe jai buvo „koncentruotai perteikti savo interpretacijos versiją, greitai reaguojant į mokinio nusiteikimą, nujaučiamą charakterį ir technines bei muzikos išraiškos priemonių galimybes, ir sklandžiai reikšti savo mintis, nesukuriant kritikos įspūdžio“. Repetuoti tą patį kūrinį su kita mokytoja vertinga ir kitai pusei – mokinys išgirsta kitokias mintis, plečia priemonių arsenalą bei įtvirtina savo mokytojo pagrindines mintis kitais žodžiais.
Čiurlionio kūrybos gyvybingumas ir modernus tęstinumas
Kitas tris repeticijas jungė bendras bruožas – mokinių atliekami Čiurlionio kūriniai buvo mokyklos mokytojų aranžuoti, perrašyti kitiems instrumentams, taip atskleidžiant Čiurlionio kūrybos gelmėse slypintį nuolatinį gyvybingumą ir modernų tęstinumą.
Apie fortepijoninio Preliudo VL 169 transkripciją fleitai ir fortepijonui, kurią parengė ilgametė mokytoja Lidija Gomolickaitė-Grudzinskaitė, repeticijos vedėjos Vida Adomavičienė ir Rasa Derbutienė sakė, kad „iš fortepijono į fleitą pereinanti melodija primena, kad muzika yra gyvas organizmas… ir gali skambėti naujais atspalviais, tembrais bei atverti naujas erdves“. Stebėtojai gėrėjosi subtiliu Liepos Butaitės (9 kl.) fleitos ir pianistės Nidos Ardzevičiūtės (8 kl.) fortepijono balansu. Jų muzikinis dialogas skambėjo tarsi pratęsta Čiurlionio pirmos meilės istorija, kurią pamokos pradžioje vaizdžiai papasakojo R. Derbutienė.
Mokytoja ekspertė Audronė Ravkienė su 8–12 klasių smuikininkų ansambliu repetavo savo aranžuotus Čiurlionio preliudus „Lietuviška dainelė“ ir „Melodija“. Ji pabrėžė, kad šie kūriniai mokiniams yra emociškai patrauklūs ir lengvai įsimenami. A. Ravkienė, pasikeitus ne vienai jos mokinių kartai, pamatė, kad jauni žmonės kitaip priima Čiurlionio kūrybą, nes naudodami naujas technologijas, girdėdami kitaip interpretuojamus jo kūrinius ir regėdami virtualios realybės filmus, „išlaisvina savo kūrybines galias, plečia akiratį ir formuoja kritišką požiūrį į meną plačiąja prasme“.
Ypatingo dėmesio susilaukė etninės muzikos ir kanklių ansamblių repeticija, kurią vedė mokytoja metodininkė Birutė Nemčinskienė. Joje skambėjo Čiurlionio harmonizuota liaudies daina „Aš padainuosiu dainų dainelę“. Mokytoja priminė įdomią dainos istoriją, kaip ji, keliaudama per Lietuvą, visuose regionuose paliko savus variantus. Pamokos stebėtojai susipažino su dar viena nauja šios gražios liaudies dainos versija – mokytojo eksperto Narimanto Murausko aranžuote, kuri puikiai išlaikė čiurlionišką harmoniją, praplėsdama ją instrumentiniais pragrojimais.
Projekto apibendrinimas: Ateitis glūdi atvirume
Atvirose repeticijose dalyvavę mokytojai pabrėžė, kad pažintis su M. K. Čiurlionio kūryba yra svarbi kiekvienam Lietuvos piliečiui. Būtent tokie projektai, kuriuose bendradarbiaujama su visuomene, leidžia gilinti šią pažintį su Čiurlioniu.
Pamokas vedę mokytojai buvo vieningi, atsakydami, kaip Čiurlionis priimtų savo kūrinių girdėtas interpretacijas. Jų nuomone, Čiurlionio kūryba, būdama atvira meniniams eksperimentams, rodo, kad menas neturi ribų – atvirkščiai, jis turi gyvuoti, kisti, skambėti ir įkvėpti.
Ši filosofinė mintis puikiai apibendrina visą projekto esmę. Kaip teigė mokytojos V. Adomavičienė ir R. Derbutienė: „Kaip menininkas, kuris žvelgė į ateitį ir kūrė savo laiką pralenkiančius darbus, Čiurlionis greičiausiai būtų džiaugęsis, matydamas, kad jo muzika ne tik gyva, bet ir įkvepia naujiems kūrybiniams ieškojimams.“
Edukacinis projektas – atvirų repeticijų ciklas, skirtas Čiurlionio kūrinių interpretacijai – tapo puikiu pavyzdžiu, kaip mokyklos vidinis kūrybiškumas virsta nacionalinio lygio edukacija ir kuria gyvą, modernų meninį paveldą.
Parengė: mokytoja ekspertė Eglė Valantinienė
Nuotraukos: mokytojos ekspertės Janės Macevičienės
