„Keliaujantis festivalis 2022“ Rygoje
Šiais mokslo metais mokinių rudens atostogos prasidėjo nuo kelionės – spalio 30-31 dienomis Kauno 1-osios muzikos mokyklos chorinio dainavimo klasės jaunučių choras „Prima“ (vadovė Aistė Andziulevičienė, koncertmeisterė Silvija Jermakovaitė) dalyvavo tarptautiniame vokalo ir šokio festivalyje „Keliaujantis festivalis 2022“ Rygoje (Latvija).
Į festivalį susirinko daugiau kaip penkiasdešimt kolektyvų iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos, kurie atliko pasirinktinai festivalio arba konkursinę programą. Festivalio metu galėjome gėrėtis įspūdingais dalyvių pasirodymais, gausiais vaikų ir jaunimo kolektyvais, kurie atliko tiek tautinių, tiek ir šiuolaikinių šokių pasirodymus, o žiūrovų akis traukė įvairiausi margi bei spalvingi jų kostiumai. Festivalyje dalyvaujantys vokalo atlikėjų kolektyvai maloniai stebino profesionalumu, a cappella dainavimo kokybe, puikiai parengtomis choreografijomis ir žavingu sceniniu įvaizdžiu.
Galime pasidžiaugti, kad jaunučių choras „Prima“ festivalyje dainuodamas gyvai be fonogramos su akompanimentu atliko du daugiabalsės harmonijos kūrinius, taip atstovaudamas akademiniam dainavimui, o choro pasirodymą puošė speciali šioms dainoms parengta choreografija. Choro „Prima“ pasirodymą komisijos narys chorvedys Dainius Druskis palydėjo gražiais žodžiais ir patarė kitą kartą drąsiai dalyvauti konkursinėje programoje.
Tarptautinis vokalo ir šokio „Keliaujantis festivalis“ lietuvio Edvardo Pavlikovičiaus viešosios įstaigos „Pramogų karalystė“ organizuojamas jau nuo 2010 metų ir iki šiol buvo surengtas Taline (Estijoje), Rygoje (Latvija), Krokuvoje (Lenkija), Ostravoje (Čekija).
Šių metų festivalis vyko gražiame, dideliame Rygos kultūros centre „Ziemeļblāzma“. Galime pasidžiaugti puikiu organizatorių darbu, iki smulkmenų apgalvotais sprendimais, pilnu dalyvių maitinimu čia pat kultūros centre. Visi dalyvaujantys kolektyvai buvo apdovanoti tviskančiomis atminimo taurėmis, diplomais, kiekvienas dalyvis gavo festivalio suvenyrą puodelį, o kolektyvų vadovams bei akompaniatoriams buvo įteiktos asmeninės graviruotos padėkos lentelės bei puodeliai.
Po pasirodymo festivalyje, kitą dieną jaunučių choras „Prima“ dalyvavo ekskursijoje po Rygos senamiestį, kurią organizavo vyr. akompaniatorė, mokytoja Silvija Jermakovaitė ir mokytoja metodininkė Aistė Andziulevičienė. Po senamiestį kompaniją vedė profesionali gidė Daina, lietuvių kalba pasakodama įdomiausias istorijas apie miesto kūrimąsi ir svarbiausius Rygos objektus. Gidės dėka sužinojome svarbiausius faktus apie miestą – štai Rygos katedroje 1883 metais buvo atstatyti didžiuliai vargonai. Išgirdome, kad viduramžiais miestas naktimis buvo rakinamas, dienomis atrakinamas, o simbolinis miesto raktas šiuo metu yra eksponuojamas prie merijos. 2011 metais jam pagaminti buvo panaudoti 52 763 miestiečių raktai. Rygos miestą gaubia legenda, pasirodo, kad visuomet išgirdus klausimą „Ar Ryga jau pastatyta?“ reikia atsakyti, kad ji dar statoma, nes kitaip mitinė ragana iškils iš Dauguvos upės ir paskandins miestą, o miestiečių atsakymus prižiūri ant rotušės aikštės namo kampo tupinti šarka.
Lydint gidei choras „Prima“ aplankė svarbiausias Latvijos sostinės vietas, architektūrinius paminklus: viduramžių laikus menančią Šv. Petro bažnyčią, dabartinėje rotušės aikštėje stovinčius įspūdinguosius Melngalvių rūmus arba kitaip Juodagalvių namus, kuriuose dar XVII amžiuje lankėsi vokiečių pirkliai, vieną seniausių Rygos mokyklų, klausėsi miesto katedros vidudienio varpų skambesio.
Apžiūrėjome didingą, net 42 metrų aukščio Laisvės paminklą, skirtą pagerbti kovojusiems už nepriklausomybę, kurio viršuje yra Laisvės statula – jauna mergina, iškėlusi tris paauksuotas žvaigždes, simbolizuojančias Latvijos istorinius regionus – Kuršą, Vidžemę ir Latgalą. Jaunosioms choristėms labai patiko aplankyta Brėmeno muzikantų skulptūra, sukurta pagal brolių Grimų pasakos veikėjus ir vaizduojanti asiliuką, šunelį, katiną ir gaidį. Pasak legendos, reikia sugalvojus norą pasiekti viršūnėje esančio gaidžio snapą ir tuomet noras išsipildys.
Vienas svarbiausių objektų muzikantams – aplankytos Latvijos Nacionalinio operos ir baleto teatro prieigos. Šis teatras 1863 metais buvo pastatytas kaip Rygos miesto teatras, vėliau, po 20-ties metų atstatytas pagrindinis jo pastatas. Latvijai paskelbus Nepriklausomybę (1918 m.), šiam teatrui 1919 rugsėjo 23 d. buvo suteiktas Latvijos Nacionalinės operos vardas. Prieš dvidešimt metų šalia pagrindinio pastato buvo pastatytas priestatas „Jaunā zāle“, talpinantis 241 žiūrovą, o pagrindinio pastato salė turi 952 žiūrovų vietas. Teatro vidus išpuoštas aksomu, pastato išorėje puikuojasi skulptūros, o jo prieigos pasitinka svečius nuostabiai išpuoselėta aplinka.
Dar vienas muzikantams svarbus faktas, jog Rygoje dvejus metus (1837-1839) gyveno ir kapelmeisteriu dirbo vokiečių kompozitorius Richardas Vagneris. Tuo metu jam buvo 24 metai, į šį miestą jis atvyko slapstydamasis nuo kreditorių. Rygoje jis dirigavo net 25 operas, pradėjo rašyti savo operą „Rienzi“. Pasakojama, kad užklupus kreditoriams R. Vagneris su žmona naktį turėjo bėgti iš miesto ir namų šeimininkei paliko savo batutą, kuri yra išlikusi ir šiuo metu saugoma Latvijos istorijos ir laivininkystės muziejuje.
Teigiama, kad kompozitorius taip skubiai išvyko karieta, jog net pamiršo savo šunį, kuris jį pasivijo ir vėliau kartu nedideliu laivu išplaukė nuo Prūsijos krantų Anglijos link, tačiau laivas bangų buvo nuneštas prie Norvegijos fjordų. Naktys pasitaikė labai audringos ir čia, laive, prisiklausęs jūreivių pasakojimų ir išgyvenęs stichijos šėlsmą, Richardas Vagneris pradėjo kurti operos „Skrajojantis olandas“ eskizus. Pagrindinės veikėjos Zentos vardas yra latviškas, taip pat susijęs su R. Vagnerio gyvenimu Rygoje. Pasiklausius gidės pasakojamų šių įdomių istorijų choro „Prima“ dainininkės buvo palydėtos prie namo, kuriame dirbo kompozitorius ir kuris stovi jo vardu pavadintoje gatvėje senamiestyje.
