Projektas „Aš, muzika ir šuo“

 

Jau nuo senovės pastebėta, kad šuo smarkiai veikia žmogų, ir tas poveikis yra teigiamas. Šuo veikia net per atstumą. Šuns pagalba išnyksta migrenos priepuoliai, šuo gydo isterines būsenas, atstato dvasinę pusiausvyrą, perspėja apie būsimų ligų pradžią, kai dar jokie tyrimai jų nerodo. Vyrauja hipotezė, kad elektromagnetinis spinduliavimas, būdingas visai gyvai materijai, leidžia žmogui ir gyvūnui daryti poveikį kitiems biologiniams objektams. Ir čia pagrindinį vaidmenį vaidina ne tokio spinduliavimo jėga, bet spinduliavimo nešama informacija, t. y. jo dažnio spektras. Ir tas dažnių rezonansas gali stimuliuoti organizmo gyvybines funkcijas pakankamai plačiam diapazone, įskaitant žmogaus psichiką. Tuo ir paaiškinamas tas faktas, kad šunys daro pastebimą teigiamą poveikį žmogui (Subotin, Raščevskaja, 2004).
Mokslininkai nustatė, kad sentimentalios istorijos apie žmogaus ir šuns draugystę turi realų pagrindą. Šunys iš tiesų gali skaityti mūsų veido išraišką ir nesunkiai suprasti, ką ji slepia. Šunys tai daro vadovaudamiesi tuo pačiu principu, kuris anksčiau manyta, būdingas tik vaikams: stebėdami žmogaus veido dešiniąją pusę (pastaba: žiūrint į priešais esantį žmogų, jo veido kairioji pusė mums yra dešinė). Šią pusę jie tyrinėja ilgai ir atidžiai, o kairiąją veido pusę tik greitai perbėga akimis, kad susidarytų galutinį vaizdą. Britų mokslininkai nustatė, jog tai būdinga visiems stebėjime dalyvavusiems šunims. Atlikdami tyrimą biologai stebėjo šunų akių judesius specialiomis kameromis. Mokslininkai apstulbo pamatę, jog šunys pirmiausia kreipia žvilgsnį į dešinę šeimininko veido pusę, ypač ryškiai tai matoma, kai žmogus yra įpykęs. Taip šunys žiūrėdavo į žmonių veidus ir nuotraukose. Ką šunys tikisi išskaityti žmogaus veide ir kodėl jie žiūri būtent į dešinę veido pusę? Gyvendami kartu su žmonėmis šie gyvūnai išmoko žmogiškos komunikacijos ir ėmė kopijuoti žmogišką elgesį. Geriausio žmogaus draugo smegenys ilgainiui tapo „antropofiliškos“. Kaip ir žmonėms, šunims būdinga žvilgsnio į kairę taisyklė. Tokią orientaciją mokslininkai aiškina mūsų smegenų veiklos ypatumais. Už žmogaus emocijas yra atsakingas dešinysis smegenų pusrutulis, kuris atitinkamai valdo kairiąją žmogaus kūno pusę. Kairysis smegenų pusrutulis yra atsakingas už racionalų mąstymą. Ši taisyklė galioja nepriklausomai nuo to, ar žmogus yra kairiarankis, ar dešiniarankis. Dėl šios priežasties emocijas geriau atspindi dešinioji veido pusė. Todėl šunys, norėdami suvokti, ką jaučia jų šeimininkas, pirmiausia žvelgia į ją. Mokslininkai mano, jog toks šunų gebėjimas interpretuoti žmogaus emocijas yra įgimtas, per tūkstantmečius trunkantį gyvenimą greta žmogaus ir tapęs genetinio kodo dalimi.
Šią savaitę Kauno I-ojoje muzikos mokykloje turėjome svečių: mokytojos metodininkės Irenos Bartkuvienės šeimos narį, australų aviganį Gorą. Nuo neatmenamų laikų šuo yra laikomas geriausiu žmogaus draugu. Šie prieraišūs, ištikimi ir draugiški gyvūnai jau seniai užsitarnavo garbingą vietą mūsų namuose ir gyvenime. Šuns ir žmogaus ryšys yra itin stiprus, todėl įvairiose gyvenimo srityse mes be jų sunkiai išsiverstume. Šie gyvūnai yra kur kas subtilesni nei žmonės, todėl pastebi dalykus, kurių mes įžvelgti nesugebame. Būtent todėl mokytojos metodininkės Irenos Bartkuvienės klasėje visą savaitę buriavosi tiek muzikos mokyklos mokiniai, tiek mokytojai. Mūsų visų bendras tikslas – suteikti vaikams kuo daugiau džiaugsmo, motyvacijos besimokant, numalšinti įtampą ir stresą pamokų metu. Gorui sekėsi puikiai – tiek patys mažiausieji, tiek vyresnių klasių mokiniai pamokose jautėsi ypač smagiai, netrūko šypsenų, gerų emocijų, o momentais, ir susikaupimo. Šunys nuolat skleidžia šilumą ir teigiamas emocijas, jie visuomet mus priima tokius, kokie esame. Būtent dėl šių savybių bendravimas su šunimis turi teigiamą įtaką mūsų visų psichologinei sveikatai.
Kad „šuo – išskirtinis gyvūnas… Jei tai ir ne pats aukščiausias gyvūnas (beždžionė yra aukštesnėje zoologinėje pakopoje), tai šuo pats artimiausias gyvūnas, kaip nei vienas kitas gyvūnų, – gyvūnas, kuris lydi žmogų nuo seniausių laikų… Šuo išvedė žmogų į žmones“, rašė I. P. Pavlovas.
Pedagogų ir pediatrų nuomone, šuo šalia skaitančio, o šiuo atveju, ir grojančio, vaiko stimuliuoja jį fiziškai ir dvasiškai. Šuo suteikia vaikui pasitikėjimo, nuramina. Vaikas pasijunta savarankiškas, stiprus. Šuo paprasčiausiai tupi greta, skaitantysis ar grojantysis jį glosto. Paprastai keturkojis „klausytojas“ užsnūsta ir padeda galvą vaikui ant kelių. O vaikas įsivaizduoja, kad šuo jį girdi ir supranta. Tokia bendravimo sintezė gerai veikia ir vaiką, ir šunį. Pasak mokytojų, pasitikėjimo skaitant ar grojant ypač trūksta nedrąsiems vaikams, kurie prisibijo skaityti prieš klasę ar groti prieš žmones. Užtat keturkojis „klausytojas“ atleidžia ir mikčiojimą, ir ne tas natas. Keturkojis „klausytojas“ nesišaipo ir nebara. Atvirkščiai: jis vizgina uodegą ir pritaria viskam.
Parengė: akompaniatorė Vesta Ratkevičiūtė

Kauno 1-oji muzikos mokykla. Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Visos teisės saugomos © 2020

"... ir tik muzika suteikia gyvenimui spalvas" - Anonimas