Užgavėnės Kauno 1-oje muzikos mokykloje
Užgavėnių dieną Kauno I-je muzikos mokykloje šurmuliavo persirengėliai, kurie šokiais ir žaidimais varė žiemą iš kiemo bei visus linksmino ir šokdino! Tradiciškai „lašininio ir kanapinio“ kovą laimėjo „kanapinis“. Sakoma, kad jei per Užgavėnes gerai pavalgysi, per visus metus būsi sotus, riebus ir stiprus. Laikydamasi šio papročio muzikos mokyklos bendruomenė valgė mielinius blynus, gėrė kakavą ir tikėjo, jog bus sotūs visus metus.
Mūsų persirengėliai, Kanapinio ir Lašininio kova bei Morės deginimas – labai tradicinės, lietuviškos pramogos. Kaip ir įvairiose šalyse, tą dieną Lietuvoje kepami ir valgomi blynai, nes jie – šviesos ir grįžtančios saulės simbolis visame pasaulyje. Liaudyje Užgavėnės vadinamos „slenksčiu tarp nueinančios žiemos ir ateinančio pavasario“, jos laikomos pavasario pradžia, todėl įvairiais veiksmais – triukšmo sukėlimu, sočiomis vaišėmis, linksmu ir išmoningu karnavalu stengiamasi paspartinti žemės ciklą – pavasario atėjimą. Beje, pats žodis „karnavalas“, išvertus iš lotynų kalbos, reiškia „sudie mėsai“ (carne vale). Nuo seno lietuviai per Užgavėnes daug dainuodavo, šūkaudavo, linksmindavosi – buvo manoma, kad triukšmas pažadina iš miego šalčio sukaustytą žemę.
Užgavėnės – viena gražiausių žiemos švenčių. Šią šventę prieš Gavėnią, likus 7 savaitėms iki Velykų, savomis tradicijomis švenčia visas pasaulis. Tai garsūs prašmatnieji Venecijos (Italija) ir Rio de Žaneiro (Brazilija) karnavalai, Blynų diena (Pancake Day) Didžiojoje Britanijoje, Riebusis antradienis (Fat Tuesday) JAV, Mardi Grasas (Mardi Gra) Prancūzijoje. Kiekviena šalis turi savo papročius, atrakcijas ir linksmybes – vienur gausiai laistomasi vandeniu (Bolivija), kitur apsimėtoma apelsinais (Italija) ar karoliais (JAV).
