Šeštoji Erasmus+ diskusija: muzikos verslo atstovų patirtys
2026 metų sausio 19 dieną Kauno 1-ojoje muzikos mokykloje įvyko ERASMUS+ KA210-SCH projekto „Social Vibes & Biz: music, technologies and social entrepreneurship“ 6-oji diskusija „Organization of expert discussions involving business, social business representatives“, subūrusi muzikos, verslo, socialinio verslo ir švietimo atstovus. Diskusiją moderavo fortepijono mokytojas ekspertas dr. Domantas Milius, o pokalbio centre atsidūrė klausimas, kaip šiandien, sparčiai kintant technologijų pasauliui, keičiasi jauno muzikanto vaidmuo ir galimybės veikti plačiau nei vien tradicinė koncertų scena.
Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad šiuolaikinis muzikinis gyvenimas neatsiejamas nuo skaitmeninių platformų, socialinių tinklų, srautinių transliacijų ir net dirbtinio intelekto įrankių, kurie paliečia beveik visus kūrybos etapus – nuo idėjos iki sklaidos. Tačiau kartu akcentuota, kad šios priemonės nėra tik patogūs kanalai ar „pagreitis“ karjerai: jos reikalauja ir naujo tipo atsakomybės. Jauniems muzikantams tenka mokytis ne tik naudotis technologijomis, bet ir suvokti, kaip išlikti autentiškiems, kaip kurti turinį, kuris turi prasmę ir poveikį, o ne vien siekia trumpalaikio matomumo.
Vienas ryškiausių diskusijos akcentų – garsios dainininkės Viktorijos Mauručaitės įžvalgos. Ji kalbėjo apie dirbtinio intelekto ir kitų technologijų poveikį muzikos pasauliui, tačiau aiškiai pabrėžė, kad nei DI, nei jokios skaitmeninės priemonės nepakeis gyvo mokytojo kontakto su mokiniu. Pasak Viktorijos, technologijos geriausiu atveju gali tapti pagalbininku – padedančiu atrasti naujų idėjų, lavinti tam tikras technines kompetencijas, organizuoti turinį, bet jos negali perimti žmogiško santykio, jautraus grįžtamojo ryšio, motyvacijos ir įkvėpimo funkcijos. Kūrybinė branda, anot jos, formuojasi per gyvą dialogą, o DI ir IKT turėtų būti matomi kaip priemonės šį dialogą papildyti, o ne pakeisti.
Kitas svarbus diskusijos svečias – muzikos prodiuseris Artūras Butkevičius, kurį dalyviai prisiminė ir kaip vieną pirmųjų, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, pradėjusį organizuoti labdaros koncertus. Jo patirtis tapo pagrindu pokalbiui apie tai, kaip muzika gali virsti realiu socialiniu veiksmu. Artūras pabrėžė, kad mokinių muzikiniai gebėjimai turi būti dalijami su kitomis socialinėmis grupėmis – ne tik konkursų ar tradicinių koncertų rėmuose, bet ir kuriant iniciatyvas, skirtas ligoninėms, globos namams, bendruomenių centrams, darbui su žmonėmis su negalia ar pabėgėliais. Tokie projektai, anot jo, yra ne tik meninė patirtis, bet ir socialinio verslumo praktikos, kuriose muzika tampa tiltu tarp skirtingų visuomenės narių.
Diskusijos metu ne kartą nuskambėjo mintis, kad šiandien žiūrovą nustebinti darosi vis sunkiau. Scenoje ir ekranuose matome vis aukštesnę techninių efektų ir „šou“ kartelę, tad kyla pavojus, jog meninis turinys imamas matuoti vien vizualiniu ar technologiniu įspūdžiu. Svečiai sutarė, jog vietoje nuolatinio siekio „pralenkti“ efektu verta vis dažniau atsigręžti į autentiškumą ir natūralumą. Žiūrovas, nepaisant amžiaus ar socialinės padėties, vis dar jautriausiai reaguoja į tikrą išgyventą emociją, gyvą balsą, nuoširdų pasakojimą ir tikrą ryšį su atlikėju – tiek koncertų salėje, tiek skaitmeninėje erdvėje.
Svarbų indėlį į diskusiją įnešė ir Socialinės lyderystės asociacijos prezidentė Jurgita Bražinskienė, pabrėžusi, kad technologijos atveria vis daugiau galimybių pasiekti socialiai pažeidžiamas grupes. Transliacijos, nuotolinės kūrybinės dirbtuvės, įrašų sklaida, interaktyvios veiklos leidžia muziką „atnešti“ ten, kur gyvi koncertai ne visada įmanomi. Tačiau tam, kad tokios iniciatyvos nevirstų vienkartiniais projektais, būtina ugdyti mokinių socialines, komunikacines ir verslumo kompetencijas – gebėjimą suprasti tikslinių grupių poreikius, planuoti veiklas, atsakingai naudoti technologijas, bendradarbiauti su partneriais ir siekti ilgalaikio poveikio.
Apibendrinant diskusijoje išsakytas mintis, išryškėjo keli esminiai įgūdžiai, kuriuos šiandien turėtų padėti ugdyti muzikos mokykla: tai skaitmeninis raštingumas ir gebėjimas tikslingai naudotis technologijomis; kritinis ir kūrybinis mąstymas, padedantis atsirinkti prasmingus įrankius ir formatus; socialinės ir emocinės kompetencijos, leidžiančios dirbti su įvairiomis žmonių grupėmis bei autentiška meninė tapatybė, padedanti išlikti savimi, net ir labai dinamiškoje technologijų ir kūrybinių industrijų sankirtoje.
Diskusija Kauno 1-ojoje muzikos mokykloje parodė, kad muzika, technologijos ir socialinis verslumas nėra trys atskiros kryptys, o greičiau – viena kitą papildančios dimensijos, kurios gali sukurti tvarią ir prasmingą sintezę. Svečiai ir dalyviai sutiko, jog ateities muzikantas – tai ne tik puikiai grojantis ar dainuojantis atlikėjas, bet ir atsakingas kūrėjas, gebantis pasinaudoti technologijomis, kad jo muzika pasiektų tuos, kuriems jos labiausiai reikia, ir prisidėtų prie teigiamų socialinių pokyčių.
Nuotraukos: akordeono mokytojos ekspertės Janės Macevičienės
Parengė: fortepijono mokytojas ekspertas dr. Domantas Milius
WP1 Strategic Discussion on Social Entrepreneurship in Music Schools.
A1.1.6 Organization of expert discussions involving business, social business representatives
