Muzikos istorijos 5/3 kl. mokinių „Muzikos klausymosi projektas“
Šalia Muzikos istorijos programos „Nuotykiai muzikoje“ 5/3 klasių mokiniams, siekdama paįvairinti jų ugdymo procesą, organizuoju tradicinį „Muzikos klausymosi projektą“. Tai puiki proga mokiniams pasijausti muzikos žurnalistais! Šįkart konkursas skiriamas M. K. Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms paminėti. Šia proga buvo parinktas Giedriaus Kuprevičiaus sukurtas ir varpais (Kauno kariljonu) atliekamas „Preliudas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio atminimui“.
Pasirinktas kūrinys – emocionalus, dinamiškas ir suteikiantis plačias interpretavimo galimybes. Sulaukiau nemažai įvairių rašinių, rodančių, kad mokiniai turi lakią vaizduotę, geba dėmesingai klausytis, sekti minties giją bei aktyviai, kritiškai mąstyti. Beje, pats kompozitorius G. Kuprevičius savo kompozicija taip pat kurstė mokinių vaizduotę.
Smiltė Pancekauskaitė rašė: „ … štai dar vienas kompozitorius – G. Kuprevičius – mums parodė, koks svarbus M. K. Čiurlionis, parašydamas „Preliudą Čiurlioniui atminti“. Simai Stanionytei „ … tai tarsi pokalbis tarp dviejų kūrėjų – vieno, jau iškeliavusio, ir kito, kuris jį (Čiurlionį) prisimena su meile, … tai meniškas kūrinys, kviečiantis sustoti, įsiklausyti ir pamąstyti apie kultūros didybę“.
Gertas Zykus pastebėjo, kad ne tik Čiurlionio kūryba įkvepia kitus menininkus, bet ir šis G. Kuprevičiaus Preliudas skamba įkvepiančiai, o Edvinas Grunda – kad „…Preliudas sugrąžina prisiminimus, praeitį ir padeda tapti jautresniems tiek sau, tiek aplinkai.“ Jam antrino Benas Granskas: „ …jaučiu įkvėpimą, norą būti kažkuo didžiu. … aš į varpus pradėjau kitaip žiūrėti. Sužinojau, kad varpai ne tik signalizuoja gaudžia bažnyčiose, bet ir naudojami muzikai, kurią aš išgirdau. Aš esu labai dėkingas, kad šį kūrinį išgirdau“. Dėkingumą Čiurlioniui pajuto ir Vytautas Budrys, varpų didingumą simboliškai susiedamas su jo (Čiurlionio) palikimu Lietuvai. Laura Kundrotaitė netikėtai varpų skambesį išskaitė kaip Čiurlionio autografą. Adelė Marija Venskutė išgirdo gilų, ilgesingą ir svajingą kūrinio skambesį ir net išskyrė keletą muzikinių sluoksnių. Deimantė Škudaitė rašė, kad klausomas „Preliudas bando perteikti Čiurlionio meninę dvasią ir primena jo paveikslų šviesius gamtos motyvus bei kosmines erdves. Gilus, ilgesingas Preliudas kviečia susimąstyti apie meną, praeitį bei kaip kūryba gali išlikti gyva net po kompozitoriaus mirties“. Auksė Švenčionytė, Adomas Sakalauskas bei Rugilė Žilinskaitė muzikoje pajautė tylią pagarbą, susikaupimą ir gilų susimąstymą. Skomantas Baškevičius Preliudą išgirdo kaip iškilmingą eiseną. Kariljono varpai Justę Žylytę taip pat kvietė žygiuoti, tik ji filosofiškai kėlė egzistencinius klausimus – kas, kur, kodėl? Jai tai liko neatsakyta mįslė.
Augustas Jočionis, šį kūrinį savarankiškai išklausęs atliekamą fortepijonu, pastebėjo, kad varpai šio kūrinio paslaptingumui tinka labiau. Viltei Kliūčiūtei, Liepai Juodaitytei ir Marijai Meškutavičiūtei kompozicija pasirodė magiška, pasakiška. Simonas Kontautas įžvelgė varpų muzikos ryšį su lietuviška kultūra ir varpų skambesį traktavo kaip kvietimą pabusti.
Apibendrinant aukščiau išskirtas mokinių mintis ir atsižvelgdama į tai, kad šiame muzikos klausymosi projekte, skirtame M. K. Čiurlionio 150-osioms metinėms, dalyvavo visi 5/3 klasių mokiniai, drąsiai teigiu, jog ši patirtis buvo vertinga kiekvienam.
Įdomu buvo palyginti šių metų mokinių darbus su ankstesniais. Anksčiau mokiniai dažniau linkdavo prie detalesnių aprašymų, gausiau siedavo muziką su asmeninėmis patirtimis. Šių metų darbai kiek trumpesni, stebinantys lakoniškesnėmis bet taikliomis frazėmis. Šis pokytis byloja apie šiuolaikinės kartos patirtis, priimant besikeičiantį informacijos srautą ir jų unikalų pasaulio suvokimą. Vis dėlto, svarbiausia, kad „Muzikos klausymosi projektas“ ir toliau skatina mokinius aktyviai klausytis, mąstyti kritiškai ir formuoti savo asmeninį ryšį su muzika. Tai rodo, kad net ir kintant raiškos formoms, esminis tikslas – ugdyti muzikinį jautrumą ir gebėjimą reflektuoti – išlieka pasiektas. Džiaugiuosi mokinių įsitraukimu ir jų gebėjimu reaguoti į G. Kuprevičiaus „Preliudą Mikalojaus Konstantino Čiurlionio atminimui“. Mokinių įžvalgos dar kartą patvirtina, koks gyvas ir įkvepiantis gali būti M. K. Čiurlionio palikimas net ir šiandienos jaunajai kartai.
Parengė: muzikos istorijos mokytoja ekspertė Eglė Valantinienė
