Kaip įkvėpti mokinius mokytis: psichologo Evaldo Karmazos seminaro akcentai
Evaldas Karmaza – žinomas Lietuvos psichologas, pedagoginės psichologijos magistras, ilgametis lektorius, turintis daugiau kaip 15 metų darbo patirties su vaikais ir paaugliais bei konsultuojantis tėvus bei institucijas sprendžiant paauglių elgesio problemas. Evaldas Karmaza yra Lietuvos psichologų sąjungos narys bei Europos psichodramos instituto narys, kuris per savo karjerą vedė daugybę paskaitų tėvams ir pedagogams visoje Lietuvoje, dalindamasis įžvalgomis apie vaikų auklėjimą, paauglių bendravimą ir mokymosi motyvaciją. Mokytojams žinomas psichologas pažįstamas kaip įkvepiantis lektorius, gebantis mokslo žinias paversti praktiškais patarimais kasdienei situacijai. Jo seminaruose teorija derinama su pavyzdžiais iš realaus gyvenimo, o auditorija įtraukiama diskusijomis bei žaismingais praktiniais užsiėmimais, ką patyrė ir Kauno 1-osios muzikos mokyklos mokytojai kovo 10 dieną vykusiame seminare „Mokinių mokymosi motyvacijos skatinimas: iššūkiai ir sprendimai“.
Šiame seminare Evaldas Karmaza daugiausia dėmesio skyrė klausimui, kaip pažadinti vidinį mokinio norą mokytis. Jis pabrėžė skirtumą tarp vidinės ir išorinės motyvacijos – trumpalaikiai sprendimai kaip privertimas ar materialus paskatinimas gali duoti rezultatų, bet tik labai trumpam. „Privertimas“ ir „paskatinimas“ veikia, tačiau labai trumpai, – akcentavo lektorius, kviesdamas ieškoti gilesnių motyvavimo būdų. Pasak psichologo, svarbiausia – padėti pačiam vaikui atrasti mokymosi prasmę ir norą tobulėti, o ne primesti jam pareigą iš šalies. Jis priminė mokytojams apie motyvacinio interviu metodą, taikomą priklausomybių psichologijoje: užduoti mokiniui atvirą klausimą „Kas yra, kad nenori mokytis?“, vietoj moralizavimo.
Tokiu nuoširdžiu pokalbiu mokytojas skatina vaiką pačiam įvardyti priežastis, trukdančias mokytis, ir kartu rasti sprendimus – tai veiksmingiau nei tiesiog liepti ar barti.
Seminare Evaldas Karmaza pateikė konkrečių strategijų kaip didinti mokinių mokymosi motyvaciją:
Savarankiškumo skatinimas – lektorius ragino mokytojus suteikti mokiniams daugiau galimybių veikti savarankiškai, neperteikti „gatavų“ atsakymų, leisti patiems spręsti užduotis, klysti ir mokytis iš klaidų. Jis atkreipė dėmesį, kad mokinys padaro daugiausiai pažangos būdamas vienas su užduotimi: „žmogus padaro daugiausiai, kai lieka vienas pats su savimi“. Todėl verta kasdien skirti laiko, kai mokinys mokosi savarankiškai – tokios akimirkos vienumoje augina jo vidinį smalsumą ir atsakomybę.
Mažieji motyvaciniai pokalbiai – jei vaikas stringa tarp „noriu“ ir „nenoriu“ būsenų, padeda trumpas nuoširdus pokalbis – užduodant klausimus, o ne moralizuojant. Pavyzdžiui, ramiai pasikalbėti, kai mokinys dvejoja pradėti pratimą ar užduotį, padedant jam pačiam apsispręsti, kaip įveikti vidinę kliūtį.
Tikslų išsikėlimas ir savistaba – psichologas patarė mokiniams pasirašyti sutartį su savimi – įsipareigoti siekti tam tikro tikslo ir rašyti dienoraštį, fiksuojant savo pažangą: kiek laiko grojo, ką nuveikė, kas nepavyko. Toks savistabos metodas ugdo mokinio sąmoningumą; vaikas pamažu geriau supranta savo mokymosi įpročius, mato, kur dingsta laikas, ir mokosi planuoti.
Sveika gyvensena ir režimas – nors atrodytų ne tiesiogiai susiję, tačiau Evaldas Karmaza priminė, jog fizinė savijauta daro didelę įtaką mokymosi motyvacijai. Jis kvietė mokinius (ir mokytojus!) nepamiršti sporto, pakankamai miegoti, sveikai maitintis ir vengti streso – mat pailsėjęs, energingas vaikas daug imliau mokosi. Tuo tarpu pervargęs ar nerimaujantis mokinys stokoja noro imtis naujų užduočių.
Dėmesys teigiamam elgesiui – lektorius ragino pedagogus pastebėti ir įvertinti kiekvieną mokinio pastangą bei pasiekimą. „Atkreipkite dėmesį, kada su vaiku ilgiau kalbatės: kai jis suklysta ar kai padaro pažangą? Didesnis dėmesys tinkamam elgesiui gali padėti labiau auginti motyvaciją“, – teigia psichologas. Tai reiškia, jog gyrimas ir pagyrimai už pastangas, net mažus laimėjimus, suteikia mokiniui teigiamų emocijų ir skatina jį stengtis toliau. Anot psichologo, per didelis spaudimas ar kontrolė veikia priešingai – „prigesina“ vaiko mokymosi entuziazmą.
Muzikos mokymasis – ilgas ir nuoseklumo reikalaujantis procesas. Vaikams tenka kasdien repetuoti, lavinti techniką, kartoti pratimus, kol pasiekiami apčiuopiami rezultatai. Motyvacijos stoka čia gali tapti lemtinga – net talentingas mokinys gali imti vengti instrumento, jei praranda ūpą. Evaldas Karmaza pabrėžė, kad vidinis mokinio susidomėjimas muzika turi būti puoselėjamas nuo pat pradžių: „motyvacija – tai ne vien tikslo siekimas, bet ir gebėjimas kai ko atsisakyti dėl tikslo“.
Pasak psichologo, galimybė rinktis – stiprus vidinės motyvacijos veiksnys.
Todėl net muzikos pamokose verta leisti mokiniui priimti kai kuriuos sprendimus: pasirinkti kūrinį iš kelių siūlomų, nusistatyti asmeninį tobulėjimo tikslą ar net susidaryti repeticijų grafiką.
Kauno 1-osios muzikos mokyklos mokytojai po seminaro vieningai pripažino, kad Evaldo Karmazos įžvalgos – ir įkvepiančios, ir praktiškai pritaikomos. Daugelis teigė iš seminaro išsinešę ne tik naujų idėjų, bet ir paskatinimą permąstyti savo bendravimo su mokiniais stilių.
Seminaro pabaigoje psichologas atsakė į mokytojų klausimus, kartu aptarė įvairias situacijas, su kuriomis susiduria muzikos mokyklų mokytojai kasdien. Tuo tarpu Kauno 1-osios muzikos mokyklos mokytojai aktyviai dėkojo lektoriui už atvirus, dalykiškus patarimus ir už tai, kad priminė – motyvuoti mokinį pradėti reikia nuo savęs.
Parengė: fortepijono mokytojas ekspertas Domantas Milius
Nuotraukos: akordeono mokytojos ekspertės Janės Macevičienės
