Jaunieji pianistai Chaimo Frenkelio viloje
Ne paslaptis, kad mokslo metų pabaiga ne tik suteikia džiaugsmo, nes galime parodyti savo metų darbo rezultatus, bet ir gerokai nuvargina. Todėl šiemet mokyklos vyresniųjų, jaunesniųjų ir ansamblinio grojimo klasių jaunieji pianistai nusprendė visi kartu skambiai atšvęsti mokslo metų paskutines dienas, tarsi pamiršdami visus rūpesčius. Norėjome surengti koncertą kokioje nors ypatingoje vietoje ir labai gražioje salėje. Tam puikiai tiko nuostabi Chaimo Frenkelio vila Šiauliuose, į kurią ir pajudėjome iš Kauno saulėtą gegužės 30-osios rytą.
Mus pasitiko prabangi salė ir skambus fortepijonas. Koncerte grojo net 17 solistų ir 6 fortepijoniniai ansambliai, kuriuos paruošė 24 mokytojai. Jautriai muzikavo mažosios pianistės Barbora Mikelkevičiūtė su savo mokytoja I. Baršauskiene, Ugnė Snudaitytė (1 klasė) su Milda Viršilaite (3 klasė), antrokės solistės Kotryna Dambrauskaitė, Ieva Baršauskaitė, Teodora Borkertaitė, Elzė Karlonaitė, Laura Radžiukynaitė, Sofija Emilija Urbanavičiūtė, nuo jų neatsiliko ir antrokai vyrukai Gustas Sluškonis ir Pranciškus Kamuntavičius.
Svajingai ir sukauptai skambėjo Mildos Viršilaitės (3 klasė), Laurynos Rudzevičiūtės (4 klasė), Mėtos Samulytės (5 klasė), Evos Čepulytės (6 klasė), Skaistės Gražulevičiūtės (7 klasė), Dovilės Meškinytės (8 klasė), Ūlos Daukšytės (8 klasė) atliekami kūriniai, o Paulina Sipavičiūtė (5 klasė) ir Nida Ardzevičiūtė grojo žaismingas pjeses. Koncerto pabaigoje įspūdingai ir nuotaikingai suskambėjo fortepijoniniai ansambliai – penktokai Benas Galičiūnas ir Oskaras Labanauskas, šeštokai Liudvikas Savickis ir Juta Aleknaitė, o devintokai Greta Kostricė su Aleksandru Šileika bei Kajus Mačikūnas (7 klasė) su Mantu Malinausku (8 klasė) demonstravo subtilų muzikinį skonį bei labai gerą ansamblinį susigrojimą.
Ir štai koncertas baigėsi, o po jo jau laukė gidas, papasakojęs apie įspūdingą mus priėmusį pastatą. Chaimas Frenkelis buvo vienas turtingiausių verslininkų XX a. pradžios Lietuvoje, vystęs odų išdirbimo pramonę. Tai buvo be galo darbštus, gabus ir religingas žmogus, daug dėmesio skyręs kultūrai ir šalia savo odų fabriko pastatęs nuostabius rūmus šeimai. Verslininko palikuonys šiuo metu gyvena JAV ir dovanojo pastatus Šiaulių miestui, todėl dabar čia veikiančiame muziejuje visi norintys gali gėrėtis medžiu inkrustuota architektūra su išlikusiomis ir atkurtomis autentiškomis detalėmis.
Geltonoji svetainė, žalsvoji svetainė, valgomasis, biblioteka – su puikiais baldais, paveikslais, knygomis, fortepijonais, saulės nutviekstomis erdvėmis ir vaizdais į tūkstančio rožių sodą per didžiulius langus vėrėsi prieš mūsų akis…
Palikę puikiuosius rūmus trumpai atsikvėpėme parke su sukrautais ir pasiruošusiais tuoj pražysti rožių pumpurais, o paskui patraukėme į pagrindinę Šiaulių pėsčiųjų gatvę, kur mus pasitiko linksmos kačių ant stogo, geležinės karvutės ir gaidžio – laikrodžio skulptūros. Pasigėrėję nerūpestinga ir šventine nuotaika alsuojančiu Šiaulių Brodvėjumi pasukome atgal link savųjų namų. Autobuse sėdėjome kiek nuščiuvę nuo įspūdžių, o į keliaujantį per rankas sąsiuvinį kiekvienas galėjo parašyti savo atsiliepimus. Ir vaikai rašė – „Man labai patiko rūmai, o labiausiai – groti tokioje gražioje salėje fortepijonu…”
Parengė: mokytoja metodininkė Teresė Nida Zubauskaitė
Fotografavo: Jolanta Snudaitienė, Teresė Nida Zubauskaitė
