Fortepijono klasės mokytojų seminaras – diskusija
Kauno 1-oji mokykla yra viena didžiausių Lietuvoje mokytojų skaičiumi. FORTEPIJONO KLASĖJE dirba daugiau kaip 60 mokytojų, iš kurių penktadalis – dar pradedantys pedagoginį kelią. Natūralu, kad kyla daug metodinių klausimų dėl rankų pastatymo, taisyklingos sėdėsenos, tinkamo repertuaro parinkimo mokiniams, kūrinių interpretacijos.
Siekiant, kad pradedantieji fortepijono mokytojai jaustųsi tvirčiau pedagoginiame kelyje, Kauno 1-oji muzikos mokykla kartu su KAUNO PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS CENTRU vasario 3 ir 5 dienomis organizavo seminarą – diskusiją „PRADINIS MOKYMO GROTI FORTEPIJONU ETAPAS: KAUNO 1-OSIOS MUZIKOS MOKYKLOS FORTEPIJONO MOKYTOJŲ EKSPERTŲ REKOMENDACIJOS IR METODINIAI PATARIMAI“, kurios metu fortepijono mokytojai, diskutavo ir konsultavosi su Kauno 1-osios muzikos mokyklos fortepijono mokytojais ekspertais.
Seminare – diskusijoje metodinius pranešimus pristatė ir jaunuosius mokytojus konsultavo visi FORTEPIJONO KLASĖS mokytojai ekspertai: J. Žemaitytė, R. Rasimavičienė, V. Jucevičienė, E. Matulionienė, R. Derbutienė, R. Bimbaitė, N. Dainelytė, J. Vaičiulienė.
Mokytoja ekspertė RŪTA BIMBAITĖ išskyrė tokius 3 pagrindinius veiksnius, kurie yra svarbūs mokytojui jo pedagoginio kelio pradžioje: Psichologinis jautrumas: kad išlaikytum (rastum) „aukso vidurį“ tarp „klasikinio“ fortepijono dėstymo ir šiuolaikinio žmogučio dėmesio bei kantrybės (pajausti, kiek kartų gali prašyti pakartoti teisingais pirštais, o tada teisingu ritmu, o tada…). Ir vis dėlto – nenuleiskite rankų – dar ir dar kartą bandykite „užkabinti“ vaiko smalsumą ir dėmesį. Dar ir dar kartą patikėkite savimi ir mokiniu. ATKAKLUMAS= AISTRA+IŠTVERMĖ. Muzika –tai dar viena kalba. Kūrinys –tai spektaklis. Nagrinėjant tekstą svarbi sintaksė (frazavimas) – kur yra žodžiai, sakiniai. Kokie yra skyrybos ženklai – taškai, kableliai, šauktukai, klaustukai.
Mokytoja ekspertė, PAPILDOMO FORTEPIJONO klasės vadovė, NERINGA DAINELYTĖ seminare – diskusijoje dalinosi savo asmenine patirtimi: Muzikos mokykloje dirbu jau daugiau kaip 30 metų, taigi sukaupiau nemažą pedagoginę patirtį. Teko mokyti labai skirtingų charakterių ir gebėjimų vaikus. Manyčiau, kad vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių vaiko mokymosi sėkmę yra geranoriškas ir šiltas mokytojo ir mokinio tarpusavio bendravimas. Pažindami vaiką, jo gebėjimus, mes galime planuoti mokymo eigą, taikyti jam tinkančius mokymo metodus, mokymo tempą, repertuarą. Taip pat labai svarbu į mokymo procesą įtraukti ir mokinio tėvelius, nes mus sieja bendras tikslas – skatinti vaiką mokytis groti nuostabiu instrumentu – fortepijonu.
Mokinių mokymosi motyvacijos skatinimas yra viena sunkiausių ir svarbiausių užduočių mokytojo darbe. Stengiuosi, kad mokiniams būtų smagus pats mokymosi procesas, kad jie nenuobodžiautų pamokose, ieškau naujo, įdomaus repertuaro. Puiki paskata motyvacijai yra koncertai, konkursai, dauguma mokinių juose noriai dalyvauja. Manau, kad vaikus labai svarbu skatinti ir girti ne tik už galutinį darbo rezultatą, bet ir už pastangas. Taip mes ugdome vaiko pasitikėjimą savimi, savo galimybėmis.
Mokytojo darbas nėra lengvas, bet tuo pačiu labai prasmingas ir kūrybiškas. Atrasti prasmę ir džiaugsmą savo darbe linkiu ir jauniesiems fortepijono klasės pedagogams.
Ilgą darbo patirtį turinti ir daugybę gabių jaunųjų pianistų išugdžiusi mokytoja ekspertė RASA RASIMAVIČIENĖ filosofiškai žvelgia į pedagoginio darbo pradžią: Kaip turi būti žino visi, o kaip bus, nežino niekas… Sėkmingos pamokos recepto nebuvo, nėra ir nebus. Tai yra nuolat intriguojantis eksperimentas, skatinantis žmogaus smalsumą bei kūrybiškumą. Pamokos sėkmę lemia mokytojo, mokinio ir jo tėvų tarpusavio sąveika, susikalbėjimas, veiksmų suderinimas bei daugybė kitų objektyvių aplinkybių. Galima be paliovos diskutuoti, kuris veikėjas yra svarbesnis: višta ar kiaušinis….
MOKYTOJAS. Pradedu nuo savęs, nes manau, kad save geriausiai turėčiau pažinti. Tačiau vis tik kartais pasitaiko, kad pati save nustebinu. Reiškia ir aš keičiuosi, tikiuosi, pokyčiai vyksta teigiama linkme. Gyvenimiška patirtis, leidžia kai ką numatyti, prognozuoti. Dirbti su vaikais man patinka, šis procesas tikrai nesibaigia su vakariniu mokyklos budinčios skambučiu. Kartais darbas man teikia ypatingą pasitenkinimą, sakyčiau netgi laimę ir pasididžiavimą, ypač kai pavyksta suvaldyti tam tikras situacijas. Tuomet manau, jog teisingai pasielgiau. Būna ir skaudžių nusivylimų, abejonių savimi, kartais galvoju, kad geriau jau dirbčiau bet kokį kitą fizinį darbą. Nuo daugelio aplinkybių priklauso kiekvienos mano pamokos variacija. Žinau, kad mano žmogiškoji savivertė pakils, jei aš pasistengsiu ir rasiu laiko tinkamai pasiruošti pamokai bei refleksijai po jos.
Mokiniai yra mūsų darbo spalvingiausioji pusė. Visuomet smalsu, ką mums atsiųs likimas ir kaip seksis eiti bendru keliu. Dažniausiai mokytojas yra pasirengęs atiduoti kuo daugiau žinių, deja, būna situacijų, kai mokiniams reikia visai ne tavo žinių, o paprasčiausio žmogiško bendravimo ir supratimo. Mes negalime nugyventi kitų gyvenimų, ar išmokyti daugiau negu mokinys pajėgia išmokti. Bet stengtis verta. Laimė yra darbas su talentingu ar gabiu mokiniu. Tada aiškiai matai, kiek daug jam davė gamta ir palyginti, kiek nedaug tereikia jo pastangų rezultatui pasiekti. Tačiau tai suvokia tik mokytojas, vaikai apie tai nenutuokia. Galutinį rezultatą vis tik lemia tai, kiek pats besimokantysis geba prisidėti prie savęs tobulinimo.
Tėvai daugeliu atvejų yra mokytojo dešinioji ranka ir pirmoji pagalba. Dažniausiai tėvai paskatina savo vaikus mokytis muzikos, nors būna ir priešingai – tėvai labai užsiėmę, neturi laiko, nepastebi, kad skiria per mažai laiko vaiko poreikiams. Nuo tėvų sąmoningumo ir atsakingo požiūrio priklauso esminiai sėkmingo mokymosi organizavimo momentai. Pirma, tėvai turi sukurti tinkamas vaikui darbo sąlygas, turi pasirūpinti tinkamomis priemonėmis – suderintu instrumentu, patogia kėde, tylia aplinka saviruošai. Tėvams tenka lemiamas vaidmuo, sudarant vaiko dienotvarkę – numatyti realų laiką, skirtą atlikti kasdienius namų darbus, jo pristatymą į popietines pamokas, priežiūrą, švarą. Žodžiu, tėvai yra atsakingi už savos mokymosi sistemos sukūrimą vaikui namuose. Dažnai tėvai net nenutuokia, jog stojamieji egzaminai yra tik ledkalnio viršūnė, tik naujo įsipareigojimo pradžia. Kuo mokytojas anksčiau į tai atkreipia tėvų dėmesį, tuo greičiau pradedama judėti sėkminga linkme. Dažnai mokytojas galvoja, jog tėvams yra suprantama mokymosi groti fortepijonu specifika, deja taip ne visuomet būna. Todėl kalbėjimasis su tėvais, padeda išvengti daugybės neįtikėtinai kuriozinių situacijų ir kiekvienam užsiimti savo darbu.
Tik glaudus, nuoširdus mokinio, mokytojo bei tėvų bendravimas ir bendradarbiavimas gali lemti ugdymo proceso sėkmę visuose ugdymo etapuose.
Jaunesnių fortepijono klasių vadovė, mokytoja ekspertė JŪRATĖ ŽEMAITYTĖ, teigia, kad: Suprasti ir gebėti atlikti muziką – didelė vertybė. Mokyti muzikos reikia visus, nes įgimtų gabumų, neabejotinai, turi kiekvienas. Mokyti verta ir todėl, kad vaiko vystymesi dažnai atsitinka netikėtų, sunkiai nuspėjamų dalykų. Troškimas pažinimui ir kūrybai yra užprogramuotas vaiko prigimtyje, tik visa tai reikia pastebėti, atskleisti, puoselėti ir vystyti.
Atsižvelgiant į mokinio individualybę kiekvienam jų taikom šiek tiek skirtingus mokymo ir darbo metodus, numatom tolimesnę perspektyvą. Pats didžiausias pedagogo privalumas – neužgniaužti mokinio savitumo ir neprimesti jam savo valios. Tikras mokytojas eina kartu su mokiniu, lengvina kliūtis, bet palieka vaikui savitą kelią – tai būtina sėkmės sąlyga.
Muzikavimas turi atnešti džiaugsmą. Kiekvienoje pamokoje (kalbu apie pačius mažiausius) turi įvykti kažkas, kas nustebins, pradžiugins ar suteiks visai netikėtos informacijos.
Fortepijono pamoka susideda iš trijų esminių dalių: taisyklingų pradinių pianistinių įgūdžių formavimo; teorinių žinių (mokinys supažindinamas su svarbiausiomis muzikinės kalbos sąvokomis ir muzikiniais terminais); muzikalumo-emocionalumo vystymo (išraiškinga frazuotė, kūrinio nuotaikos ir charakterio perteikimas, koordinacijos ir metroritmikos lavinimas).
Labai tikslinga, ypač dirbant su pačiais mažiausiais, dažnai keisti vieną pamokos elementą kitu, tarsi grandinėlę pinti iš visai lyg ir nesusijusių dalykų – tuomet mokinys geriau išlaiko dėmesį ir pamoka praeina intensyviai dirbant, bet nepavargstant.
Pats svarbiausias, esminis dalykas – taisyklinga laikysena prie instrumento – laisva nugara ir pečiai, atrama kojose ir labai laisvos rankos – neįveržtos nei per riešus, nei per alkūnes, nei per pečius. Visi pirštukai – savarankiški, nepriklausomi vienas nuo kito. Judesiai – iš pečių, svoris liejasi iš peties į piršto pagalvėlę. Ranką formuojam per laisvės ir patogumo pojūtį.
Visa tai suteikia pagrindą pirmiesiems taisyklingiems grojimo įgūdžiams. Pianistiniai įgūdžiai nėra įgimti, jie įgyjami iki 5-os klasės. Tik geras, atsakingas pradinis muzikinis mokinio parengimas sąlygoja sėkmingą tolimesnį mokymąsi.
Kitas aktualus aspektas – mokinio motyvacija. Labai svarbu, kad vaikas neprarastų noro muzikuoti. Mokytojas turi skatinti mokinio iniciatyvą, stengtis suprasti vaiko interesus ir saugoti jo meilę muzikai. Reikia palaikyti įdomumo ir noro muzikuoti ugnelę ir puoselėti ją kiek tik įmanoma!
Pedagogo individualybė irgi atlieka svarbų vaidmenį, nes asmenybė auklėjimo sistemoje turbūt svarbiausia, be jos viskas būtų labai niveliuota.
Be metodinių–psichologinių žinių mokytojas turi turėti: begalinę, neišsenkančią kantrybę; geranoriškumą ir meilę pačiam mokymo procesui – neatgrasinkim vaikų nuo muzikos!
Jeigu mokytojas turės savyje kūrybinę kibirkštėlę – tai ir mokiniuose, tikėtina, ją įžiebs, kas padės siekti tolimesnių užsibrėžtų tikslų.
Viena aktyviausių ir ryškiausių muzikos mokyklos pedagogių, mokytoja ekspertė JOVITA VAIČIULIENĖ tvirtina, kad: Mano manymu pradiniame mokymo etape reikia labai glaudžiai komunikuoti su mokinio tėvais. Kadangi mūsų darbo specifika yra tokia, kad mokiniai turi atlikti namų darbus ir groti namuose, tad tėvų reikėtų paprašyti, kad sudarytų geras sąlygas namuose, padėtų taisyklingai sėdėti, retkarčiais primintų apie rankos laikyseną, nes vis tiek vaikas dar būna mažas, ir namuose susikoncentruoti jam būna sunku. Tai pat reikėtų išsiaiškinti šeimos tikslus ir lūkesčius.
