Ugnius Sipavičius atlieka „Ūdrio dainą“

Nors kadaise V. Klova blaškėsi tarp dailės ir muzikos, tačiau pasirinko muziko kelią, kompoziciją mokėsi tuometinėje Kauno konservatorijoje pas J. Gruodį, vėliau pas A. Račiūną. Studijuojant parašytos dainos ir instrumentinės pjesės, daugiausia fortepijonui. Reikšmingiausi studijų metų darbai – koncertas smuikui ir orkestrui (1950), bei diplominis darbas – simfoninė poema „Lietuvos keliu“ (1951). Vėliau kompozitorius V. Klova garsėjo kaip operų kūrėjas, sukūrė šešias: „Pilėnai“ (1955), „Vaiva“ (1957), „Duktė“ (1960), „Du kalavijai“ (1965), „Amerikoniškoji tragedija“ (1968), „Ave vita“ (1974). Kompozitorius yra ir pirmojo lietuviško polifonijos vadovėlio autorius (1966 I d., 1985 II d.).

„Aš papuošiu žirgo galvą pinavijom…“ – tikriausiai kiekvienas esame girdėję šią Ūdrio dainos eilutę iš garsiosios kompozitoriaus Vytauto Klovos (1926-2009) operos „Pilėnai“ (1955). Šis monumentalus kūrinys pakylėjo nacionalinę lietuvių operą į naujas aukštumas ir sulaukė itin didelio pasisekimo. To meto spaudoje amžininkai teigė, jog nuolatos perpildytos žiūrovų salės aiškiai įrodo, kad „Pilėnų“ sukūrimas yra ypatingai svarbus įvykis kultūriniame gyvenime1. Už šią operą kompozitorius buvo apdovanotas ir tapo valstybinės premijos laureatu (1957).

Nors kadaise V. Klova blaškėsi tarp dailės ir muzikos, tačiau pasirinko muziko kelią, kompoziciją mokėsi tuometinėje Kauno konservatorijoje pas J. Gruodį, vėliau pas A. Račiūną. Studijuojant parašytos dainos ir instrumentinės pjesės, daugiausia fortepijonui. Reikšmingiausi studijų metų darbai – koncertas smuikui ir orkestrui (1950), bei diplominis darbas – simfoninė poema „Lietuvos keliu“ (1951). Vėliau kompozitorius V. Klova garsėjo kaip operų kūrėjas, sukūrė šešias: „Pilėnai“ (1955), „Vaiva“ (1957), „Duktė“ (1960), „Du kalavijai“ (1965), „Amerikoniškoji tragedija“ (1968), „Ave vita“ (1974). Kompozitorius yra ir pirmojo lietuviško polifonijos vadovėlio autorius (1966 I d., 1985 II d.).

Operos „Pilėnai“ premjera įvyko 1956 m., libreto autorius Jonas Mackonis, su kuriuo V. Klova susipažino studijuodamas Kauno taikomosios dailės institute. Abiejų menininkų bendradarbiavimas tęsėsi ir V. Klovai pasirinkus kompozicijos mokslus. Pagal J. Mackonio libretus sukurtos kelios operos, remiantis autoriaus tekstais parašyta ir dalis vokalinės muzikos, tai dainos „Nemari gėlė“ (1948), „Vilniaus varpai“ (1970) ir kt.

„Pilėnai“, tai istorinė keturių veiksmų, penkių paveikslų opera, kurioje veiksmas vyksta XIV amžiuje, herojiškai vaizduojama dramatiška pilėniečių ir kryžiuočių kova. Operos muzikinė kalba labai melodinga, lyriška, brandi, juntamos liaudiškos intonacijos. „Pilėnai“ yra vienintelė lietuviška opera, kuri nuo pat premjeros ilgam įsitvirtino Nacionalinio operos ir baleto teatro repertuare.

Garsiąją „Ūdrio dainą“ esame įpratę girdėti atliekant originaliai, vokalisto su fortepijono ar orkestro pritarimu. Tačiau šį, nepaliekantį abejingų, kūrinį savo repertuarui dažnai pasirenka ir atlikėjai instrumentalistai. Kviečiame pasiklausyti Kauno 1-osios muzikos mokyklos 5 klasės mokinio, tarptautinių ir respublikinių konkursų laureato UGNIAUS SIPAVIČIAUS (trimitas) ir VDU kamerinio orkestro (vyr. dir. V. Lukočius) atliekamą „Ūdrio dainą“ iš V. Klovos operos „Pilėnai“. Ugniaus Sipavičiaus mokytojas Evaldas Liutkauskas.

Parengė: vyresnioji akompaniatorė, mokytoja Silvija Jermakovaitė

1 Pagal „Literatūra ir menas“, 1956 12 08, nr. 49 (527).

Kauno 1-oji muzikos mokykla. Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Visos teisės saugomos © 2020

"... ir tik muzika suteikia gyvenimui spalvas" - Anonimas