Šalia Muzikos istorijos programos „Nuotykiai muzikoje“ 5/3 klasių mokiniams, kad jiems būtų įdomiau, organizavau konkursą „KLAUSAUSI MUZIKOS“. Tai puiki proga mokiniams pabūti / pažaisti muzikos žurnalistus! Tereikėjo įeiti į Nacionalinės filharmonijos skaitmeninę koncertų salę ir išklausyti Ezio Bosso sukurtą ir atliekamą pjesę „Rain, in your Black Eyes“ (11 min.) kartu su Lietuvos kameriniu orkestru, vadovaujamu Sergejaus Krylovo https://nationalphilharmonic.tv/koncertas/ezio-bosso-plays-ezio-bosso
Pasirinktas įrašas – itin emocionalus, dinamiškas, beribis interpretavimo klausimais. Beje, pats kompozitorius ir pianistas Ezio Bosso, prikaustytas prie neįgaliojo vežimėlio, sunkiai judantis, bet galintis groti ir žmonėms dovanoti savo muziką, taip pat kurstė mokinių vaizduotę. Tad sulaukiau nemažai įvairių rašinių, rodančių, kad mokiniai turi lakią vaizduotę, geba dėmesingai klausytis, sekti minties giją, pajusti nuotaikų kaitą, aktyviai, kritiškai mąstyti. Norėčiau išskirti keletą tokių darbų ir pateikti jų ištraukas.
GABIJA RASKILAITĖ, smuiko klasės mokinė: „Grodamas šį kūrinį Ezio Bosso jautėsi laimingas, labai įsijautęs, save visą atiduodamas muzikai.
Orkestro muzikantai su didžiule pagarba sekė kiekvieną jo judesį… Muzika man labai patiko. Pradžioje ji buvo labai rami, tekanti tolygiai, su vis pasikartojančiais motyvais – tarsi pats gyvenimas. Vėliau vis augo ir vystėsi, kol perėjo į intensyvią, gal net agresyvokai skambančią akordinę dalį. Jausmas buvo toks, kad vyksta kažkas svarbaus, labai dramatiško.“ O svarbiausia, Gabija mintyse bandė jautriai susitapatinti su Ezio ir suprasti, kad ir kas benutiktų – nevalia pasiduoti: „Žiūrėdama, kaip Ezio Bosso atlieka šį kūrinį, mąsčiau, kaip pati jausčiausi, jei man būtų sunku judėti, kalbėti, jei sirgčiau sunkia liga ir žinočiau, jog nepagysiu…“
GYTĖ VEČERSKAITĖ, liaudies instrumentų klasės mokinė, taip pat rašo, kad nereikia pasiduoti susidūrus su sunkumais ir kviečia džiaugtis gyvenimu: „… negali atsispirti norui šaukti iš džiaugsmo, koks tu esi laisvas, laimingas ir galintis bet ką. Atrodo, padarytum bet ką dėl mylimo žmogaus, kurį gerbi ir priimi kaip draugą, mamą, tėtį…“
ANETA PETRAITIS, fortepijono klasės mokinė: „Buvo tokia akimirka, kai visi jautė didžiulę pagarbą ir begalinį dėkingumą Ezio Bosso už jo muziką, už jo talentą, už jo grojimą, už jo jėgas. Kažkodėl manau, kad jei salėje būtų buvusi mano mama, ji verktų.“
ELZĖ DAPKEVIČIŪTĖ, fortepijono klasės mokinė: „Rain, in your Black Eyes“ melodija mano širdį priverčia plazdenti. Atrodo, kad ji išsiurbia deguonį iš kambario – tai gniaužia kvapą. Kūrinys verčia susimąstyti…“.
UGNĖ GUZEVIČIŪTĖ, fortepijono klasės mokinė, įrašą traktavo kaip programinės muzikos pavyzdį ir itin vaizdžiai aprašė lietų: „Mes kartais stebime, kaip prasideda lietus. Dažniausiai iš lėto iš dangaus krenta lietaus lašai. Taip Ezio Bosso kūrinyje „Rain, in your Black Eyes“ prasideda lėtai, švelniais ir tyliais muzikos garsais. Kaip lietus lyjant stiprėja, taip girdime vis stiprėjančią ir greitėjančią, besiliejančią melodiją. Muzika darosi aiškesnė, skambesnė. Pamažu įsilieja į šią melodiją kitų muzikos instrumentų garsai. Taip ir norisi užsimerkti ir atsistoti po lietum, klausantis skambančių lietaus lašų.
Viduryje kūrinio muzika tiesiog pašėlsta, suskamba, įsismarkėja visi muzikos garsai. Atrodo, kaip lietus lytų visu smarkumu. Viskas kyla tarsi aukštyn, tarsi norint pasiekti pačią viršūnę ir staiga nutyla, ir pasigirsta lengvos fortepijono natos, kurios tai greitėja, tai lėtėja… Kaip ir nesuprantamas lietus, kuris kaip ir baigiasi, ir vėl prasideda. Ir tuomet stakato vis greitėja ir greitėja. Ir visa aplink tarsi mėgaujasi užburiančiu lietaus šėlsmu…“
UGNĖ RAZUTYTĖ, gitaros klasės mokinė, šią pjesę matė kaip žmogaus paveikslą: „Žmogaus paveikslas, mano supratimu, yra fortepijono partija, kurią solistas E. Bosso atlieka labai emocingai, veido mimika, žvilgsniu, kūno ir rankų judesiais.“ Šis įrašas Ugnei tikrai buvo paveikus, nes skatino ją savarankiškai dar daugiau klausyti E. Bosso muzikos įrašų: „Kūrinys man labai patiko, todėl paklausiau ne tik jūsų nurodytą įrašą, bet ir youtube kanale pažiūrėjau kitų atlikimo variantų.“
Džiugina tokie brandūs rašiniai! Jie rodo, kad mūsų puikiai grojantys mokiniais mokosi aktyviai klausytis muzikos, geba atpažinti įvairias emocijas bei jas aprašyti gražia kalba, tai yra pasidalinti savo mintimis, jausmais.
P. S. Ezio Bosso – Italų kompozitorius, pianistas, dirigentas – mirė 2020 metų gegužės 15 dieną.
Parengė: muzikos istorijos mokytoja ekspertė Eglė Valantinienė
Savivaldybės biudžetinė įstaiga
"Kauno 1-oji muzikos mokykla"
Visos teisės saugomos © 2025
Tel: +370 37 422 834
Faksas: +370 37 422 834
Adresas: J. Gruodžio g. 25, LT-44289, Kaunas
Įmonės kodas: 190144649
El. Paštas: info@pirmamuzikos.lt