Pamokos tikslas: supažindinti mokinius su laikmečiobruožais, muzikos kalba , kompozitoriais.
XIX a. įsivyrauja naujas meno stilius, vadinamas ROMANTIZMU. Jis išreiškė pasipriešinimą griežtam, tvar-kingam, harmoningam klasicizmo menui ir siekė išsilaisvinti iš nustatytų klasikų taisyklių. Suklesti atlikė-jų – virtuozų menas, kurie stebina klausytojus savo grojimo technika: Paganinis, Šopenas, Listas. Menininkus vienijo – jausmingo ir maištingo žmogaus pasaulėjauta. Anksčiau kūrę mecenatų arba baž-nyčios užsakymu, įgijo iki tol nepažintą kūrybinę laisvę, kuri išsiveržė jausmais ir vaizduote. Kūrybinė laisvė iškėlė žmogaus konfliktą su aplinka, todėl atsirado Žmogaus ir Likimo, Žmogaus ir Laiko, Žmogaus ir Gamtos, Žmogaus ir Kovotojo temos. Viešos koncertų salės, muziejai tapo naujomis „šventovėmis“, prieinamomis ir aukštuomenei, ir vidurinei klasei.
STILIAUS INDIVIDUALUMAS. Romantikai susikūrė savo muzikos pasaulį ir skyrė didelį dėmesį jausmams.
INTERPRETACIJA – kūrybiškas muzikos aiškinimas ir suvokimas pasiekė viršūnę, atsirado net mokyklos. Šiais laikais tyrinėti muziką galime iš įrašų. Romantikai daug rašo teorinių veikalų, ne tik laiškus kaip klasikai.
TEMOS. Šalia svajingų, švelnių, lyrinių muzikinių paveikslų atsiranda nerimo, demonų ir baimės temos, fantastikos elementų. Ypač artima gamtos tema, vidinis žmogaus pasaulis. Muzikinis tautiškumas– ti-pinis romantinės muzikos bruožas. Muzikai naudojo liaudies dainas, šokius, mitologiją, istoriją kūri-niuose. Kita ryški romantizmo kryptis muzikoje – egzoticizmas. Nusivylę esamu gyvenimu, kūrėjai svajojo apie geresnį egzotiškuose Rytų kraštuose. XIX a. parašoma daug PROGRAMINĖS INSTRUMENTINĖS MUZIKOS: nedidelės pjesės (miniatiūros), simfonija, simfoninė poema, koncertinė uvertiūra.
PAKLAUSYKITE: Ferenco Listo noktiurno „Meilės svajos“
MUZIKOS KALBA: Romantikai mėgaujasi garso spalva – tembru. Jis dar niekada nebuvo toks svarbus. Roman-tikų orkestras išsiplėtė iki 100 muzikantų. Lygiateisiais orkestro nariais tapo bosinis klarnetas, anglų ragas, pi-ccolo fleita, lėkštės, trikampis, arfos. Išauga dėmesys variniams pučiamiesiems. Daugelio instrumentų kons-trukcija patobulinta. XIX a. instrumentų dievaitis – fortepijonas. Jis tapo garsesniu, dinamišku,atsirado daugiau atsirado spalvų dėl papildomo pedalo. Fortepijoninėje muzikoje karaliauja melodija, apipinta homo-fonine faktūra su mėgstamais polifoniniais pobalsiais. Labai svarbi harmonija. Romantikai leido sau laisvesnę akordo sandarą, disonansas pamažu tampa svarbia išraiškos priemone. Nepakanka mažoro – minoro garsa-eilių, naudojama chromatinė harmonija, kontrastinga dinamika, tempų laisvė (rubato), kraštutiniai registrai. FORMOS: MINIATIŪRA IR MONUMENTALUMAS. Kontrastai – nuo kelių minučių trukmės miniatiūrų (Šuberto dainos, Šopeno pjesės) iki gigantiškų Berliozo ir Vagnerio opusų, besitęsiančių kelias valandas (simfonijos, operos). Romantikai nesirūpino naujų muzikos formų išradimu, o laisvai naudojo anksčiau sukurtas ir jų taisykles laužė. Todėl romantinės simfonijos, sonatos dalių skaičius įvairuoja nuo 2 iki 7 priklausomai nuo autoriaus suma-nymo. Kita tendencija: sonatinio-simfoninio ciklo dalys jungiasi tarpusavyje į vientisą vienos dalies formą. Taip atsiradovienadalės simfoninės poemos žanras (Listas). Kompozitoriai romantikai labai mėgo pjeses, dai-nas sujungti į ciklus. INTERPRETACIJA- ATLIKIMO MENAS. Paganinio, Listo, Šopeno ir kitų žymių atlikėjų savitas grojimo braižas, būdingas tik jam. Virtuozų grojimas pasižymi PADIDINTU JAUSMINGUMU, JAUTRUMU – AFEKTACIJA. Jie mėgsta RUBATO – laisvą tempą, daug dėmesio skyrė garso atspalviams, dinaminiams niuansams.
Užduotys apibendrinimui !
1.Atraskite daugiau XIX a. kompozitoriųir juos įvardinkitesavo atsakymuose raštu.
http://projektas-muzika.lmta.lt/media/vadoveliai_2/Vadovelis_5/Index.htm
2.Išsiaiškinkite kokie muzikos žanrai populiarūs romantizme ir kaip kinta muzikos formos?
3.Įsidėmėkite naujus terminus (interpretacija, egzotizmas, rubato, afektacija) ir jų reikšmę?
Savivaldybės biudžetinė įstaiga
"Kauno 1-oji muzikos mokykla"
Visos teisės saugomos © 2025
Tel: +370 37 422 834
Faksas: +370 37 422 834
Adresas: J. Gruodžio g. 25, LT-44289, Kaunas
Įmonės kodas: 190144649
El. Paštas: info@pirmamuzikos.lt