NUOTOLINIS UGDYMAS

4 PAMOKA (05.25 – 05.29) – Uvertiūra Iš operos „Vilhelmas telis“

Džoakinas Rosinis (Gioacchino Rossini 1792-1868) – vienas didžiųjų italų operos kūrėjų, gimė vasario 29d. (!) nedideliame Italijos mieste Pezare. Jo muzika gyva, žėrinti it fejerverkas. Iš 38 operų „Vilhelmas Telis“ – paskutinė opera.Ji parašyta pagal Fridricho Šilerio dramą „Vilhelmas Telis“. Rosinis, parašęs operą „Vilhelmą Telį“, dar gyveno 39 metus, bet operų daugiau nerašė.
Opera – tai didelės apimties sceninis žanras. Ji sujungia visas meno rūšis – literatūrą, instrumentinę ir vokalinę muziką, vaizduojamąjį meną (dekoracijos, kostiumai, video projekcijos), teatrą, šokį.
Operos „Vilhelmas Telis“ siužetas: „Vilhelmas Telis“ – herojinė opera. Joje pasakojama apie 13 a. šveicarų liaudies kovas prieš pavergėjus austrus. Pavergėjams austrams vadovavęs GeslerisAltdorfo miesto aikštėje ant stiebo iškėlė savo kepurę, prieš kurią visi praeinantys šveicarai turėjo lenktis.
Bet Vilhelmas su sūnumi Džimiu pro iškeltą kepurę praėjo aukštai iškėlę galvas. Dėl to Gesleris supyko ir juos suėmė.Gesleris buvo girdėjęs apie Vilhelmo taiklų šaudymą iš arbaleto, todėl liepė jam peršauti obuolį, esantį ant sūnaus Džimio galvos, nes kitu atveju jiems abiems grėstų mirtis. Už taiklų šūvį buvo pažadėta laisvė. Vilhelmas paleido strėlę ir obuolys skilo į dvi dalis. BetGesleris pamatė kitą strėlę Vilhelmo Telio užantyje ir paklausė, kam jam reikalinga antra strėlė. Vilhelmas Telis atsakė, kad jei pirmąja strėle nušautų sūnų, antroji smigtų į Geslerio širdį. Tai supykdė Geslerį ir vietoj žadėtos laisvės, Vilhelmą išsiuntė į kalėjimą – tvirtovę, esančią ežero viduryje. Kelionės metu, valtimi plukdant Vilhelmą Telį į kalėjimą, kilo baisi audra. Priešai pasimetė, suprato, kad negali suvaldyti valties, nepažindami Alpių pakrančių, ir atidavė irklus vietiniui – kad ir belaisviui – šveicarui Vilhelmui Teliui. Kai valtis pasiekė uolas, jis šoko į krantą, griebė antrąją strėlę ir, atsisukęs į Geslerį, pervėrė jam širdį. Vilhelmo Telio poelgiu padrąsinti šveicarai sukilo ir išvarė pasimetusius be vado austrus iš savo šalies.
UVERTIŪRA – TAI ORKESTRINĖ OPEROS ĮŽANGA.
Operos „Vilhelmas Telis“ uvertiūra sudaryta iš kelių epizodų. Ypač jautri violončelių atliekama pradžia. Išskirtinai vaizdingas ir dinamiškas audros epizodas.Kompozitorius, simpatizuodamas pavergtiems šveicarams, įterpia ir reto grožio pastoralinę šveicarišką melodiją. Uvertiūrosbaigiamąjį epizodą skelbia žėrinčios fanfaros, iš kurių išauga triukšmingas, greitas ir temperamentingas GALOPAS. Triumfuojanti uvertiūros pabaiga pranašauja visos operos gerą baigtį.
Išklausykite Galopą iš Dž. Rosinio operos „Vilhelmas Telis“ uvertiūros ir atlikite užduotis:
- Prisiminkite, kas yra opera, kas yra uvertiūra.
- Dar kartą klausykite įrašo, patys prisijungdami ir plodami (ar trepsėdami, pasišokinėdami) Galopo ritmą.
- Atkartokite Galopo melodiją, dainuodami skiemenimis: dadadum, dadadum, dadadumdumdum.
- Dar kartą dainuokite Galopomelodiją skiemenimis, plodami tik skiemeniui.
Išklausę Galopą parašykite:
- Kokia Galopo nuotaika;
- Ar ritmas įtakoja Galopo nuotaiką? Jei taip, tai kaip?
- Kokie instrumentai atlieka Galopą?