PAŽINKIME SAVO MOKYTOJĄ

SVEIKI, AŠ JŪSŲ MOKYTOJA: EVELINA VASILIAUSKIENĖ

Kalbiname Kauno I-osios muzikos mokyklos vyr. fortepijono mokytoją EVELINĄ VASILIAUSKIENĘ.

Pirmieji žingsniai muzikos pasaulyje?

Muzikos pradėjau mokytis labai anksti, 4.5 metų. Manau, kad įtakos turėjo tai, kad abu tėveliai buvo muzikai – mama ilgametė J. Gruodžio konservatorijos dėstytoja, tėvelis dainavo Kauno valstybiniame muzikiniame teatre.  Mūsų šeimoje buvo labai svarbus ugdymas, išsilavinimas, todėl aš lankiau įvairius būrelius dar prieš mokyklą, o muzikinis lavinimas buvo savaime suprantamas dalykas. Gabumų netrūko, todėl tėveliai leido į J. Naujalio muzikos mokyklą, vėliau gimnaziją.

Kodėl pasirinkot būtent savo instrumentą?

Nepasirinkau, buvo nuspręsta už mane.

Kas labiausiai įsiminė iš muzikos mokyklos laikų?

Įsiminė daug dalykų. Pradedant klase, mokytojais, mokyklos atmosfera, kuri buvo fantastiška. Baigiant muzikiniu lavinimu, specialybės pamokomis. Mokykloje gavau tikrai labai daug, su laiku tai pradedi įvertinti.

Kaip apibūdintumėt savo pirmąją specialybės mokytoją? 

Mokytis groti fortepijonu pradėjau nuo 4.5 metų, aišku, tai buvo privačios pamokos. Mokiausi pas Rasą Krėpštienę, nuostabi pedagogė. Aš buvau labai judrus vaikas, ji tai mokėjo puikiai išnaudoti. Prie instrumento nesėdėdavau per ilgai, bet užtai buvo organizuojami įvairūs muzikiniai žaidimai, kas man labai patiko! Puiki pedagogė ir puikus žmogus. Na, o pirmoji mokytoja ir vienintelė, pas kurią mokiausi iki pat mokyklos baigimo – Rymantė Šerkšnytė. Fantastiška pedagogė, tikra savo srities žinovė. Ji man davė be galo daug ne tik profesine prasme, tačiau visada skatino plėsti akiratį, domėtis ne tik savo instrumentu, bet ir skaityti vertingas knygas, lankyti parodas, kultūrinius renginius, nekalbant apie koncertus. Labai ją gerbiu ir džiaugiuosi, kad baigiau pas tokią nuostabią mokytoją.

Kas paskatino rinktis tolesnį muzikanto kelią?

Susiklostė natūraliai. Buvau gabi, greitai mokiausi, be to, meninė kryptis man visada buvo artimiausia. Tiesa, vėlesnėse gimnazijos klasėse labai susidomėjau daile, be to, ilgai lankiau ir įvairius šokius. Tačiau visgi profesinis pasirengimas buvo stipriausias muzikinėje plotmėje, tai į ten ir pasukau.

Aišku tam turėjo įtakos ir tėvai…

Be abejo, turėjo. Tačiau autoritarizmo mūsų šeimoje nebuvo, buvau auklėjama demokratiškai,  mokant prisiimti atsakomybę. Turbūt didžiausia įtaka  buvo ta, kad visa aplinka buvo muzikinė,  šeima tuo gyveno. Taigi vėl viskas susiklostė natūraliai.

Taip baigėte muzikos ir aukštuosius muzikos mokslus? 

Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje mokiausi pas prof. Ramutį Čepinską, baigiau magistro studijas 2007 metais. Baigiau dvi specialybes: atlikimo meną – fortepijoną ir pedagogo specializaciją.

Kas buvo Jūsų specialybės mokytojas ir kuo jis jus žavėjo? 

Profesorius Čepinskas buvo puikus dėstytojas ir puikus žmogus. Kaip dėstytojas – reiklus, tačiau duodavo daug kūrybinės laisvės, kas man labai patiko. Kaip žmogus buvo labai rūpestingas, visada galėjai sulaukti patarimo ir palaikymo. Apskritai, visi mano mokytojai ir dėstytojai yra / buvo puikūs žmonės iš kurių gavau tikrai labai daug.

Kas labiausiai patiko studijuojant muziką?

Na, muzika, kaip ir bet kuri meno sritis, yra daugialypė erdvė. Buvo ir tebėra begalo įdomu tyrinėti kūrinių sukūrimo niuansus, atlikimo subtilybes. Kūrinį galima nulupti kaip svogūną į kelis sluoksnius, jei žinai ko ieškoti. Tai – ir kultūrinis klodas, ir kompozitoriaus mintys, inspiracijos, ir techniniai dalykai, paryškinantys mintį. Galų gale – interpretacija, kiekvienas atlikėjas groja savaip. Muzikoje visada gali atrasti naujų dalykų, ko gero tas ir žavi – atradimo džiaugsmas.

Ateina laikas pradėti dirbti…

Dar besimokant muzikos akademijoje, pradėjau dirbti Kauno1 – oje muzikos mokykloje, kurioje dirbu iki šiol.

Kas labiausiai džiugina pedagoginiame darbe? 

Labiausiai džiugina mokiniai. Kuomet įveikia sudėtingus kūrinius, džiaugiamės kartu. Taip pat labai smagu dalyvauti vaiko ugdymo procese nuo ankstyvo amžiaus iki pat mokyklos baigimo, smagu stebėti, kaip keičiasi vaiko supratimas apie muziką ir tuo pačiu, tobulėja atlikimas.

O liūdina…?

Liūdina nepakankamas supratimas apie mokymąsi groti instrumentu. Kad įvaldytum muzikos instrumentą, reikia įdėti daug darbo, tai reikalauja kantrybės, o taip pat, nuolatinės, kartais monotoniškos rutinos. Tai, šiais dinamiškais laikais, yra sunkiau suvokiama ir įgyvendinama.

Ar mokinių požiūris į muziką keičiasi?

Žinoma keičiasi. Mažučio vaiko suvokimas vienoks, bebaigiančio mokyklą – visiškai kitoks. O sudominti, mano manymu, galima tuomet, kai surandi, kas įdomu pačiam mokiniui ir kartu surandame muzikines paraleles. Muzika – toks menas, kuris kiekvieną kartą gali atsiskleisti kitaip, jį galima interpretuoti naujai, o tai ir yra įdomu.

Ar visuomenė turi vertinti mokytojo darbą? 

Manau, kad mokytojavimas niekuo ne kitoks, nei visi kiti darbai. Tai yra darbo specifika. O dėl vertinimo, visada bus žmonių, suprantančių ir vertinančių jaunosios kartos ugdymą ir bus tokių, kurie neįvertins. Bet taip yra absoliučiai su visais darbais.

Ar daug metų veriate muzikos mokyklos duris kaip mokytoja?

Nuo  2005 metų, taigi, jau 15 metų.

Kokia buvo Jūsų darbo pradžia joje?

Pradėjau dirbti kaip koncertmeisterė, bet greitai gavau pedagoginių valandų. Pradžia buvo nelengva, greitai supratau, kad mokymasis apie pedagogiką ir tiesioginis pedagoginis darbas labai skiriasi. Tiesa sakant, iki šiol dirbant nuolat atrandu kažką naujo, taigi nuolat mokausi toliau.

Ar daug kas pasikeitė nuo to laiko, kaip pradėjote dirbti, iki dabar?

Pasikeitė, bet nedaug. Dar per trumpai dirbu, kad pamatyčiau realius pokyčius. Tačiau laikai keičiasi ir mokykla taip pat turi keistis kartu.

Koks Jūsų mėgstamiausias kompozitorius? Atlikėjas?

Negalėčiau išskirti vieno mėgstamo kompozitoriaus ar atlikėjo.  Yra be galo daug geros muzikos.  Aš klausau įvairių stilių ir žanrų muziką, taip pat ir įvairius atlikėjus, išskyrus sunkiąją muziką, pvz. metalą ar „trash“ muziką.

Ko pasigendate iš šiuolaikinių mokinių?

Pasigendu daugiau entuziazmo veiklai ir šiaip gyvenime. Vaikai dabar turi beveik viską, nieko nereikia siekti. Dėl to mažėja motyvacija ir noras veikti. Iš tiesų labai gaila, nes būtent vaiko amžiuje įmanoma pasiekti didžiausią  kokybinį išsilavinimo  šuolį.

Ką muzika suteikia jaunai asmenybei?

Skatina kūrybiškumą ir formuoja naujas smegenų jungtis. Ugdo visapusiškesnį žmogų.

Jei ne muzika, kuo būtumėt buvę?

Tikrai būtų kažkuri sritis susijusi su menu ar kūryba.

Likusiu laisvu laiku nuo darbo…?

Užsiimu rankdarbiais, fotografuoju, mėgstu pabūti gamtoje, pakeliauti, paskaityti gerą knygą, pažiūrėti filmą, nueiti į renginį. Iš tiesų, mėgstu labai įvairų laisvalaikio leidimą.

Ko palinkėtumėt jauniesiems muzikantams, kremtant mokslus muzikos mokykloje?

Palinkėčiau smalsumo mokytis ir atrasti bei užsispyrimo įgyvendinti išsikeltus tikslus.

Jūs norėtumėte mokytis Kauno 1-ojoje muzikos mokykloje nes…

Nes čia suburtas puikus, profesionalus, savo darbą išmanančių specialistų kolektyvas, mokykla eina koja kojon su ugdymo pokyčiais, lanksčiai prisitaikoma prie kiekvieno mokinio individualių poreikių. Čia savo terpę atras kiekvienas vaikas.

Ačiū už pokalbį.