PAŽINKIME SAVO MOKYTOJĄ


Pazink Head

SVEIKI, AŠ JŪSŲ MOKYTOJA: RENATA MORKŪNIENĖ


Kalbiname Kauno I-sios muzikos mokyklos fortepijono mokytoją metodininkę RENATĄ MORKŪNIENĘ.

Kaip taip nutiko, kad pradėjote eiti į muzikos mokyklą?

Tais 1973 metais, kai man buvo 7-eri, buvo labai madinga vaikus leisti į muzikos ar meno mokyklą. Mano tėvai nebuvo muzikantai, bet į Juozo Naujalio meno mokyklos stojamąjį egzaminą atvedė mama. Pasakojo, kad buvo didelis konkursas patekti, bet aš įstojau. Dar dabar pamenu dainelę, kurią dainavau……

,,Raudonskruostis obuoliukas, / Apskritutis ir dailus, / Vidury jo kambarėliai, / Mums primena namus” ir t.t. :)

Taigi, į profesionaliosios muzikos pasaulį mane atvedė tėvai.

Kodėl būtent tas fortepijonas?

Tuomet groti fortepijonu taip pat buvo didelis prestižas J. Pamenu, kai tėvai nupirko naują, vokišką “Zimmermann” pianiną (kainavo 1000 rublių – buvo dideli pinigai J). Aš, aišku, dar nemokėdama groti, susikviečiau kiemo draugus, labai didžiuodamasi instrumentu – perėjau klaviatūrą kojomis... Už šį poelgį gerai atsiėmiau…….

Kas labiausiai įsiminė iš muzikos mokyklos laikų?

Kažkaip neįsiminiau pradinio mokymosi etapo, bet žinau, kad praėjau nežymiai tą krizinį laikotarpį, kai mama ragindavo eiti groti. Tuomet mokytoja uždavusi lengvesnę ir man patrauklesnę programą greitai  atstatė motyvaciją ir įkvėpė groti ir džiaugtis muzika toliau. Mokykloje man labai patiko visos muzikinės pamokos: muzikos istorija, choras - ypač choras. Buvo malonu girdėti šalia savo balso ir kitus balsus, dainuoti daugiabalsę muziką. Įsiminė vieši ir uždari koncertai, pamenu ir kartais dar susapnuoju tą jaudulį, pasitenkinimo ir lengvumo  jausmą po koncerto. Džiugindavo ir laimingas mamos veidas.

O Jūsų pirmoji specialybės mokytoja?

Mano atmintyje išliko geros, rūpestingos, ramios, pozityvios mokytojos paveikslas. Dažnai ant pečių ji būdavo apsigobusi šiltu, vilnoniu šaliu. Visuomet pradžioje pamokos, kaip ,,Tėve mūsų…..” grodavau gamas, bet aš jas ir pamilau...

O kas nepatiko muzikos mokykloje?

Neatsimenu, kad kažkas labai nepatiktų, nors… turėjau spragų solfedžio pamokose, tai mane labai trikdė, nesisekė sėkmingai rašyti diktantus.

Kaip nutiko, kad tapote profesionale pianiste?

Kaip aš dažnai sakau – „Muzika, tarsi bacila – užsikreti ir susergi ja”. Neįsivaizduoji, kad gali gyventi be jos. Muzika užburia, todėl ją rinktis lengva, paprasta ir aišku.

Ar Jūsų pasirinkimui turėjo įtakos tėvai? Kokia buvo jų nuomonė?

Tolesnį kelią, žinoma, skatino rinktis tėvai. Ir už tai jiems esu labai dėkinga.

Tolimesnis muzikanto kelias...?

...Po aštuntos klasės Juozo Naujalio gimnazijoje,  įstojau į Juozo Gruodžio konservatoriją. Fortepijono specialybę toliau studijavau pas dėstytoją V. Majorovą. Mokydamasi Juozo Gruodžio konservatorijoje įgijau netik žinių apie muziką, bet turėjau jau ir pedagoginę teoriją bei praktiką. Jau tada supratau, kad šis darbas man „prie širdies”…

Labiausiai Jus žavėjęs mokytojas?

Dėstytojas V. Majorovas, pirmiausia, buvo  labai geras žmogus. Tie užmegzti šilti santykiai tęsiasi ir iki šių dienų – nuostabu. Dėstytojas įvairiapusė asmenybė – baigęs medicinos mokslus domėjosi pianisto rankų raumenų struktūra, parašė knygą „Pianisto rankos”, pristatė ją ir JAV. Pedagoginiame darbe dėstytojas buvo labai kūrybiškas. Pamokos būdavo įdomios, įkvepiančios, motyvuojančios, kupinos palyginimų, vaizdinių. V. Majorovas  - kompozitorius, sukūręs ir išleidęs pjesių rinkinį vaikams „Vaikystė su muzika”. Šiandien, dirbdama pedagoginį darbą, sėkmingai naudoju šias pjeses savo mokinių repertuare.

Kas labiausiai patiko ar darė įtakos studijuojant muziką?

Studijuojant muziką žavėjo jos gylis, suvokimas ir žinios – kaip ji sukomponuota, kokioje epochoje sukurta, kaip ir kokiomis priemonėmis ją atlikti, iš kokių atlikėjų semtis patirties ir t.t.

Tad atėjo laikas ir pradėti dirbti...

Mano pirmasis darbas buvo vaikų darželyje, studijuodama akompanuodavau įvairiuose šokių ir meno kolektyvuose… Po LMTA studijų įsidarbinau Kauno 1 – joje muzikos mokykloje ir čia dirbu iki šios dienos J

Kokia buvo Jūsų darbo pradžia joje?

Sunki... J Neturėjau praktikos – nepasitikėjimas, neužtikrintumas, kritika per akademinio koncerto aptarimus, žemi mokinių balai ir t.t.

Ar pedagoginis darbas teikia džiugesio?

Pedagoginiame darbe daug kas džiugina: bendrystė, tarnystė, esamas, ar būsimas rezultato siekimas, koncertai, konkursai, o svarbiausia – kūrybiškas darbas. Kiekvienais mokslo metais viskas iš naujo, nesikartojančios situacijos, iššūkiai tiek su mokiniais, tiek su jų tėvais.

...o liūdina?

Kartais nesusikalbėjimas, kartais nepasiektas tikslas…

Ar per Jūsų ilgametę darbo praktiką pastebėjote, kad mokinių požiūris į muziką keičiasi? Yra kažkokių stebuklingų būdų kaip sudominti mokinį muzika?

Žinoma, kad keičiasi, kaip ir pasaulis keičiasi… Sunku pasakyti, visiems bendro patarimo nėra, tai labai individualu. Po paskutinio klasės koncerto priėjusi mokinės mama pasakė: „Jei ne jūsų asmenybė, tai Rugilė seniai būtų metusi muziką…” Tai va… domink kaip nori J

Jei mokinys nenori groti, gal jo ir nereikia versti?

Gal ir nereikia… J

Ko niekada nevertėtų sakyti mokiniui?

Žodžių, frazių, užuominų, žlugdančių asmenybės formavimąsi, sukeliančių nepasitikėjimo, nepasitenkinimo savimi jausmą.

Ar manot, kad šiais laikais mokytojo darbas yra vertinamas?

Kuria prasme? Šiandien yra labai daug dviprasmiškų nuomonių…, bet tiesa yra ta, kad tas žmogus, kuris dirba šį darbą iš pašaukimo, jam nelabai tai  rūpi…

Ar daug kas pasikeitė nuo to laiko, kai pradėjote dirbti, iki dabar?

Taip, žinoma… įgijau praktikos, nebijau „pastovėti” už save, už mokinius. Labiau suprantu įvairiuose amžiaus tarpsniuose vaikus, tai leidžia produktyviau, nuoširdžiau ir greičiau siekti rezultato, iškeltų tikslų.

Ko pasigendate iš šiuolaikinių mokinių?

Jau nusibodusi frazė, bet atsakomybės.

Ką muzika suteikia jaunai asmenybei?

Daug… pirmiausia – išprusimą. Vysto mentalinius, dvasinius, fiziologinius, psichologinius, komunikavimo, bendravimo įgūdžius. Ir dar galima būtų vardinti, kiek visko gražaus ir tauraus muzika teikia augančiai, besivystančiai asmenybei.

Jei ne muzika, kuo būtumėt buvę?

Manau būčiau patraukusi  į psichologiją.

Koks Jūsų mėgstamiausias kompozitorius ar atlikėjas?

Vieno kompozitoriaus įvardinti negaliu… iš baroko epochos – J. S. Bach, klasicizmo – J. Haydn, romantizmo– Fr. Schubert, impresionizmo perlas – C. Debussy, ir be jokios abejonės M. K. Čiurlionis. O iš pianistų  atlikėjų mielai klausausi argentinietės – Martha Argerich.

Ar klausotės tik klasikinės muzikos ar mėgstate ir kitų žanrų muziką?

Klausau labai įvairios muzikos, priklauso nuo nuotaikos… Mėgstu, be klasikos, džiazo muziką, šiandien yra ir labai kokybiškos pop muzikos – neerzina J.

Ką mėgstate veikti laisvalaikiu?

Skaitau, mėgstu keliauti, klausau muzikos, mėgstu „pasikapstyti” darže J.

Ar nenusivylėte, kad esate muzikos mokytojas? Gal vertėjo būti kažkuo kitu?

Ne… Šis mano kelias į muzikos pedagogiką kryptingas, buvo tarsi užprogramuotas.

Ko palinkėtumėt jauniesiems muzikantams, kremtant mokslus muzikos mokykloje?

Norėčiau palinkėti džiaugtis galimybe lankyti ir mokytis muzikos mokykloje, nepasiduoti ir nenusiminti, jeigu kažkas nepavyko iš pirmo karto. Pradžia visuomet būna nelengva. Svarbiausia neprarasti motyvacijos  ir eiti iki galo. Meilė muzikai ateina įveikus sunkumus, būkit kantrūs ir stiprūs.

Jūsų asmeninė nuomonė: verta mokytis Kauno 1-je muzikos mokykloje?

Verta. Nes laukia mokinių puikus ir profesionalus  mokytojų kolektyvas, muzikiniam ugdymui pritaikyta aplinka, platus pasirinkimas instrumentų, įvairių ugdymo programų, bet svarbiausia – dėmesys kiekvienam vaikui individualiose pamokose.

P.S. Noriu padėkoti mūsų jaunam, entuziastingam ir kūrybingam mokytojui Domantui Miliui , už tai, kad leido „pakapstyti“ gyvenimo prasmių ir  pasigilinti į profesinę veiklą. Nuoširdus Tau ačiū……

Ačiū Jums už pokalbį.

Mokslo Metų Pabaiga

Mokslo metų pabaiga

Kauno 1-oji muzikos mokykla. Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Visos teisės saugomos © 2019

"... ir tik muzika suteikia gyvenimui spalvas" - Anonimas