PAŽINKIME SAVO MOKYTOJĄ


Pazink Head

SVEIKI, AŠ JŪSŲ MOKYTOJA: BIRUTĖ LANDSBERGYTĖ


Kalbiname Kauno I-osios muzikos mokyklos muzikos istorijos mokytoją metodininkę BIRUTĘ LANDSBERGYTĘ. 

Kas Jus paskatino eiti į muzikos mokyklą?

Žodis “paskatino” netikslus… Tiesiog nusprendė ir nuvedė mane į M.K. Čiurlionio menu mokyklą   MYLIMI TĖVAI.

Kodėl pasirinkot būtent savo instrumentą?

Na ir šitame veiksme nebuvau pagrindinė veikėja. Parinko. O gal ir nerinko: abu profesionalūs pianistai. Ir fortepijonas namuose yra. Ir  (esant reikalui) net du pedagogai.

Labiausiai įsiminę momentai iš muzikos mokyklos laikų?

Aš mokiausi mokykloje, kurioje bendrojo ugdymo dalykai ir profesionalus muzikinis lavinimas buvo kartu. Įsiminė daug dalykų. Ir nebūtinai tik žavingi. Atmintis nešioja ir problemėles. Tačiau klausimas, suprantu, yra apie kitokius dalykus. Mūsų klasė. Nuostabūs klasiokai: išradingi, sąmojingi, “jazzuojantys” per visas pertraukas etc. Puikus dalykas – galimybė stebėti, bendrauti su dailės skyriaus, baleto moksleiviais, rengti bendrus “projektus” (LABAI  nemėgstu šio žodžio, unifikuojančio, sulyginančio visas veiklas). Žinoma, mokytojai – asmenybės, išdrįsę nemeluoti (sovietmetis dar tęsis). Išvykos.

Kaip apibūdintumėt savo pirmąją specialybės mokytoją?

Manau, kad mažam žmogui visos PIRMOSIOS mokytojos yra nuostabios. Man taip pat, tik su ja bendravau neilgai, o ir paskui – specialybės mokytojos dėl įvairiausių aplinkybių keitėsi dažnai.

Labiausiai nepatiko…?

Labiausia nepatiko specialybės atsiskaitymai, egzaminai, nes negalėjau įveikti scenos baimės (o tobulinimosi kursų tada nebuvo). Tai ir buvo priežastis keisti profilį į muzikos istoriją.

Žinot, kai pabaigi M. K. Čiurlionio meno mokyklą (muzikos ar dailės skyrių) kito kelio beveik nebūna. Retas kuris pasirinkdavo ne muziką (papildęs tiksliųjų, gamtos mokslų žinias galėjo įstoti į universitetus, institutus). Gaila buvo įdirbio – 12 metų. O jei rimtai, nieko kito ir nesinorėjo.

Toliau nusprendėte stoti į Muzikos akademiją…

Tai buvo seniai seniai… Baigiau Vilniaus valstybinę konservatoriją. Ir čia mano specialybės dėstytojai buvo du nuostabūs muzikologai: Jonas Bruveris ir (šiam išvykus dirbti į Prahą) Adeodatas Tauragis.

Savo Mokytojais vadinčiau abu: skirtingi, bet ir panašūs. Milžiniškas žinių bagažas, PLATUS kultūrinis akiratis, gebėjimas ne tiesmukai kalbėti ir visada turėti savo požiūrį. Reiklumas, draugiškumas ir subtilus humoras.

Kas labiausiai patiko studijuojant muziką?

Patiko tai, kas ir dabar laiko šiame kelyje: galimybė (ir būtinybė) pažinti ne tik muzikos istoriją, bet ir kitas meno rūšis, Europos istoriją… Ir nuolat būti “priverstai” klausyti puikiausių muzikos kūrinių. Ir kad darbe tą malonumą turiu: klausyti…, būti su…. . Tuo, kas išliko ir išliks.

Jūsų pirmasis darbas…

O čia tai smagu: mano pirmasis darbas buvo Kauno I-ojoje muzikos mokykloje, muzikos istorijos mokytoja.

Kas labiausiai džiugina pedagoginiame darbe?

Dirbant mokykloje džiugina “nestovintis vanduo”: kintanti kasdienybė, gyvybė, vis naujos pažintys ir patirtys. O tai augina ir pedagogą. Pagaliau, supranti, kad iš moksleivių galima mokytis, priartėti prie jų (o tuo pačiu ir mūsų ) pasaulio. Ir daug dar visko.

O liūdina…?

Nesakyčiau “liūdina”, o tiesiog reikia susitaikyti su tuo, kad (nesikeičiant programoms) kalbėsi vis tuos pačius dalykus; privalai mokiniui pateikti būtinąją abėcėlę.

Ar mokinių požiūris į muziką keičiasi?

Nežinau ar keičiasi. Jei mokytojui pačiam buvimas su Muzika nėra tik profesija, darbas, tuomet vaikas greit žygiuos kartu.  Svarbu jiems atverti tą terra incognita. Parodyti, koks tai neaprėpiamas okeanas vaizduotei,  jausmams išsiskleisti. Išmokyti išgirsti ką JI kalba. Muzikuoti drauge.

Jei mokinys nenori groti ar turėti ką nors bendrą su muzika, gal jo ir nereikia versti?

Čia vėl gi nuo mokytojo įžvalgumo priklauso. Jei mokinys turi būtinuosius duomenis arba jie lengvai lavinami, tuomet verta pavargti (tėvams ir mokytojui). Jei vaikas turi kitokius meninius, sportinius, humanitarinius ir panašiai genus, tuomet…

Ko dažniausiai gailitės, kad nepasakot mokiniui?

Būna gaila, kaip nepavyksta įtikinti ką nors papildomo VERTINGO pamatyti, nueiti, nuvažiuoti.

Ar šiais laikais mokytojo darbas yra vertinamas?

Niekad taip neformuluoju minties. (Žinau, taip dabar dažnai viešoje erdvėje diskutuojama.) Kiekvienas darbas yra svarbus, vertingas. Nuo dirbančiojo priklauso, ar Jis bus vertinamas ir ar Jam reikia to vertinimo, jei kalbama apie oficialius, viešuosius pareiškimus.

Ar seniai dirbate Kauno I-ojoje muzikos mokykloje?

Kaip minėjau, čia buvo mano pirmoji darbovietė. Paskui – kitos, o šiuo metu dirbu Kauno I-ojoje muzikos mokykloje. Kiek metų? Neprisimenu. (Amžius jau toks atėjo… Reikėtų žvilgtelėti į užrašus.)

Kokia buvo Jūsų darbo pradžia joje?

Pradžia buvo puiki: kolektyvas, teorinis skyrius, mokiniai (kaip visada). Taip, tada norėjosi labai daug veikti, daug mokyti ir išmokyti. Ne dėl paties mokslo, dėl Muzikos gėrio.

Ar daug kas pasikeitė nuo to laiko, kai pradėjote dirbti iki dabar?

Žinia, žmogus keičiasi mažai. Mokslas, technologijos – taip. Todėl esminis dalykas – mokinio ir mokytojo santykis – nepakito.

Ko pasigendate iš šiuolaikinių mokinių?

Mokinių kaip ir ne mokinių yra įvairių. Gal būt norėčiau, kad greičiau “atsižaistų” iphone’ais ir panašiai, ir galėtų plačiau atverti akis, “plačiau išskleisti sparnus” (M. K. Č.)

Jei ne muzika, kuo būtumėte buvusi? Studijuočiau kalbas.

Ką mėgstate veikti laisvalaikiu?

Mėgstu jį turėti. O kai turiu, tuomet ką nors NAUJO pamatyti, perskaityti, paklausyti….

Ko palinkėtumėt jauniesiems muzikantams, kremtant mokslus muzikos mokykloje?

Nemanyti, kad to niekada neprireiks.

Kodėl verta mokytis Kauno I-ojoje muzikos mokykloje?

VERTA mokytis pažinti muzikos meną, verta išmokti muzikuoti. Ir jei tą darysite Kauno I-ojoje muzikos mokykloje, bus PUIKU!

Ačiū už pokalbį.

Išvykoje gamtoje
Išvykoje gamtoje

Kauno 1-oji muzikos mokykla. Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Visos teisės saugomos © 2021

"... ir tik muzika suteikia gyvenimui spalvas" - Anonimas