PAŽINKIME SAVO MOKYTOJĄ


SVEIKI, AŠ JŪSŲ MOKYTOJA: SILVIJA JERMAKOVAITĖ


Kalbiname Kauno I-osios muzikos mokyklos fortepijono mokytoją ir akompaniatorę SILVIJĄ JERMAKOVAITĘ.

Ką mėgstate veikti laisvalaikiu?

Gaminti pyragus 🙂

Tačiau pyragų gaminimą užgožia muzika. Kaip ji atėjo į Jūsų gyvenimą?

Pirmoji pažintis su muzika buvo anksti, man gimus, namuose jau buvo pianinas, tad pirmasias daineles groti išmokau dar būdama 6 metų. Mano mama labai norėjo, kad mokyčiausi groti pianinu, tad leido mane į muzikos mokyklą. Savo tėvų pastangomis aš šiandien galiu labai pasidžiaugti, kad tapau pianistė.

Kas labiausiai įsiminė iš muzikos mokyklos laikų?

Pamenu, kad buvau kaip daugybė vaikų, kurie nenori groti, tačiau mano mamos dėka ruošdavausi fortepijono pamokoms grodama namuose.

Tad nusprendėte tapti profesionale pianiste…

Tikrai taip. Baigiau Kauno Juozo Gruodžio konservatoriją (2007-2011), fortepijono specialybę pas mokytoją ekspertę Laimą Aksamitauskienę. Šiai puikiai mokytojai esu labai dėkinga už nuoširdų darbą, profesionalias pamokas, suteiktus pianistinius pagrindus, bei palaikymą visus keturis mokymosi konservatorijoje metus. Šį laiką atsimenu kaip ypatingą, man besimokant konservatorijoje patiko galima sakyti beveik viskas. Vietiniai „gruodžiukai“ net turi posakį, kad ten yra tokia „aura“. Tai tarsi bendras vyraujantis jausmas, kurį sudaro atsidavusių pedagogų darbas, nuolatos girdima skambanti muzika, mokinių iniciatyvumas, draugiškos „muštynės“ dėl klasių, kad tik pavyktų pasiimti ir pagroti, pasitobulinti. Bent jau visą tai pajutau besimokydama savo laidoje. Ir iki šiol man labai miela, kuomet konkursų metu, kaip koncertmeisterė sugrįžtu į konservatoriją, kur su džiaugsmu pereinu koridoriais, pasisveikinu su tebedirbančias savo buvusiais mokytojais.

Besimokant konservatorijoje man labai gerai sekėsi teoriniai dalykai, tad, rekomenduojant mokytojams, buvau įstojusi į muzikos akademiją Vilniuje (2011-2012) ir metus mokiausi muzikologijos specialybės. Tačiau – atvirai galiu pasakyti – visiškai nejutau meilės savo pasirinktai specialybei. Tegu skamba šiurkščiai, bet nedetalizuojant pasakysiu, kad tose studijose visiškai nebuvo juntamas joks grįžtamasis ryšys, pasitenkinimas savo atliktu darbu.

Matyt, po fortepijono atlikimo meno mokslų konservatorijoje jau turėjau supratimą kas man yra džiaugsmas savo veikla. Juk galimybė koncertuoti – tai tiesioginis būdas perteikti kitam žmogui muziką, tai kaip ją jauti, supranti ir girdi, galimybė pasidalinti savo interpretacija. Koncertuodamas jautiesi gyvas, esi kartu su publika, su kiekvieno klausytojo individualiu pasauliu, su kompozitoriumi ir jo kūriniu, su jo idėjomis, su epochos nuostatomis, galiausiai su pačiu garsu ir su instrumentu, su jo tembru ir savybėmis. Tai man yra grįžtamasis ryšys, džiaugsmas savo veikla, savo įdėtu darbu, savo tobulėjančiomis atlikimo galimybėmis, tai man yra meilė muzikai!

Todėl esu absoliučiai tvirtai įsitikinusi, jei vaikas (mokinys) jaučiasi tarsi „ne savo rogėse“, leiskite jam keisti specialybę. Nesmerkite, o kaip tik pakonsultuokite, padėkite jam nuspręsti kas jam patiktų labiau ir kur būtų geriau atskleidžiamas jo talentas muzikuoti. Žinoma, kalbu ne apie atvejus, kuomet „tingima“ dirbti, čia kita kalba.

Linkiu visuomet atkreipti dėmesį į savo vidinį balsą, kuris nuolat pataria kaip teisingai elgtis, arba „kirbėdamas“ pasako, jog kažkas pasirinkta ne taip. Žinoma, tai sudėtinga suprasti, kai tau vos 19 ir turi rinktis savo gyvenimo profesiją. Tačiau aš paklausiau savęs ir išdrįsau pakeisti specialybę – perėjau į fortepijono atlikimo meno studijas kuo labai labai džiaugiuosi ir šiandien.

Dėstytojai formavę Jūsų muzikinį suvokimą?

Mokytis fortepijono atlikimo meno bakalauro (2012-2015) ir magistro (2015-2017) studijas pasirinkau muzikos akademijoje Kaune. Padarytas minėtas studijų keitimo sprendimas davė puikių rezultatų. Su didele meile kasdien grodavau daugybę valandų ir man puikiai sekėsi. Didžiausiu šių studijų laimėjimu laikau tai, kad mokiausi pas dėstytojus – specialybės dalyką pas prof. Roką Zubovą, koncertmeisterį pas lekt. Beatą Andriuškevičienę. Šie dėstytojai man suteikė labai daug profesionalių pamokų, patarimų, ypatingai pabrėžiu – nuolatinio palaikymo, gyvenimo pamokų. Jutau kaip per tuos penkis metus, besimokydama pasšiuos gerbiamus dėstytojus užaugau pati kaip asmenybė, susiformavo požiūris ir vertybinės nuostatos. Juk dėstytojas (mokytojas) mums dažnai tampa kaip artimasis, žmogus, kuris nuolat mumis rūpinasi. Tad labai džiaugiuosi ir esu labai laiminga, kad aš augau būtent šalia šių dėstytojų. Ypatingas „ačiū“ Jiems!

Ar senai dirbate antrąjį kvėpavimą įgavusioje Kauno 1-je muzikos mokykloje?

Kauno 1-ojoje muzikos mokykloje pradėjau dirbti koncertmeistere iškart po bakalauro studijų 2015 m. rudenį ir tai yra mano pirmasis darbas. Labai džiaugiuosi, kad galiu dirbti puikioje muzikos mokykloje, kurioje kiekvienas kolektyvo narys yra svarbus, gerbiamas ir reikalingas. Manau, kad šiandien mes turime puikią, stiprią bei vieningą mokytojų ir administracijos komandą.

Darbo pradžia buvo baugi…?

Atsimenu save labai jauną, kiek nedrąsią, bet kolegų šiltai priimtą ir puikiai įsiliejusią į bendrą kolektyvą.

O koks Jūsų mėgstamiausias kompozitorius?

Mano mėgstamiausi kompozitoriai yra J. S. Bachas ir S. Rachmaninovas. Šių kompozitorių kūryboje randu tai, ką mėgstu ir vertinu gyvenime. Tai paprastumas, logiškumas, aiškumas, derinamas kartu su visiškai kontrastingu ryškiu emocionalumu, gyvumu ir spalvingumu.

Ar klausotės tik klasikinės muzikos?

Klasikinė muzika sudaro tik dalį muzikinio repertuaro apskritai, todėl žinoma klausau įvairių žanrų muziką. Manau muziką klausymui pasirenkame pagal gyvenimo etapą tuo metu. Kai mokiausi konservatorijoje klausiau labai daug klasikinės muzikos, nes tai buvo etapas, kada turėjau susipažinti su klasikine muzika, klausyti kuo daugiau įvairių Vakarų šalių kompozitorių kūrinių. Ir tuo metu man tai patiko, klausytis klasikinės muzikos man tikrai buvo gražu. Tačiau šiandien klausau tikrai įvairią muziką, nuo nuostabiosios Ellos Fitzgerald dainų iki nepakartojamojo Avicii.

Kaip Jūs bendraujate su mokiniu?

Savo pedagoginiame darbe labai kreipiu dėmesį į tai, kaip aš kalbu su mokiniais. Tvirtai tikiu, kad mokiniai reaguoja į mokytojo sakomus žodžius, balso toną. Kiekvienos pamokos metu akcentuoju ką mokinys padarė puikiai ir už tai pagiriu. Siekiu, kad kiekvienas mano mokinys viduje jaustų „Aš galiu groti fortepijonu ir man gerai sekasi“. Manau tai motyvuoja mokinį stengtis ir groti namuose dėl dar geresnių rezultatų. Jei matau, kad kuriam mokiniui kažko nepavyksta tinkamai sugroti, ieškau sprendimų, pateikiu žinias labai konkrečiai su savo pačios pavyzdžiu kaip reikėtų sugroti. Juk kartais ta pati informacija, tik pasakyta kitais žodžiais, pasiekia klausytoją ir tampa aiški ir įsisavinta.

Bet ne visi mokiniai atsiduoda grojimui… Ko iš jų pasigendate?

Būdama koncertmeisterė esu dirbusi pas daugybę mokytojų ir akompanavusi jų mokiniams. Turiu pastebėjimą, kad kartais mokiniai įėję į klasę ne visada pasisveikina ir netgi kreipiasi į vyresnio ar net senyvo amžiaus mokytoją žodžiu „tu“. Na, neformaliame kreipinyje gal ir galima rasti privalumų, kad mokinys jaučiasi laisvai, kuriamas draugiškas bendravimas su mokytoju, kurio metu vaikas gali nebijoti atsiskleisti. Tačiau asmeniškai labai norėčiau, kad žodžiai „laba diena“ ir „Jūs“ visada būtų madingi ir naudojami mokinio ir mokytojo bendravime taip parodant pastarajam pagarbą.

Ką muzika suteikia jaunai asmenybei?

Kalbant su žmonėmis, kurie nėra mokęsi muzikos, dažnai girdžiu frazę, kuriai visiškai pritariu, kad „vaikai, kurie lanko muzikos mokyklą užauga kitokie“. Manau muzika išmoko empatijos, jautrumo. Juk, paprastais žodžiais sakant, šių savybių dėka mes, muzikantai, randame spalvas ir atspalvius garse, vien iš oro kvėptelėjimo pajuntame, kokia artikuliacija scenos partneris pradės groti sekančią muzikinę mintį.

Jei ne muzika, kuo būtumėt buvę?

Manau muzikantai yra „palaiminti“ žmonės, nes mūsų muzikinis kelias prasideda dar labai anksti. Kaip žinome, muzikuoti pradedama vos 4-5 metų arba ankstyvajame mokykliniame amžiuje. Ir jeigu jaučiame, kad mums muzika patinka, mums gerai sekasi groti ir mes to norime, renkamės muzikos atlikėjo ar mokytojo profesiją. Turiu galvoje mes nuo mažens jau turime kryptį, kad galbūt būsime muzikantais. Kiek yra pavyzdžių, kada jauni žmonės nežino kokią profesiją pasirinkti, nejaučia turintys konkretų talentą kokiai sričiai. Todėl kokie mes vis tik esame laimingi, kad nuo mažens turime savo profesinę kryptį.

Ko palinkėtumėt jauniesiems muzikantams, kremtant mokslus muzikos mokykloje?

Klausyti savo širdies atliekant pasirinkimus ir mylėti – su meile groti, eiti į pamokas, su meile ruoštis pamokoms namuose, su meile koncertuoti. Manau į šiuos žodžius telpa viskas.

Jūsų nuomone, kodėl verta mokytis Kauno 1-oje muzikos mokykloje?

Kauno 1-ojoje muzikos mokykloje tikrai verta pradėti savo muzikinį kelią, nes čia dirba puikūs, profesionalūs ir šilti pedagogai, kurie pasirengę suteikti Jums savo patirtį ir žinias. Ateikite, mes tikrai su malonumu išmokysime Jus mylėti muziką!


Savivaldybės biudžetinė įstaiga
"Kauno 1-oji muzikos mokykla"

Visos teisės saugomos © 2024

Tel: +370 37 422 834
Faksas: +370 37 422 834
Adresas: J. Gruodžio g. 25, LT-44289, Kaunas
Įmonės kodas: 190144649
El. Paštas: info@pirmamuzikos.lt

"... ir tik muzika suteikia gyvenimui spalvas" - Anonimas