PAŽINKIME SAVO MOKYTOJĄ


Pazink Head

SVEIKI, AŠ JŪSŲ MOKYTOJA: EMA SILVIJĄ BOJADŽIAN


Kalbiname Kauno I-osios muzikos mokyklos vyr. fortepijono mokytoją EMA SILVIJĄ BOJADŽIAN

Kodėl pasirinkote fortepijoną?

Pasirinkimas visiškai atsitiktinis – draugės pavyzdys ir pats grojimo procesas sudomino, pamačiau jos namuose sintezatoriaus klaviatūrą, kuri mane sudomino. Pamenu darželyje muzikos mokytoja vesdavosi visą grupę į salę dainuoti dainelių. Mokytoja grodavo pianinu, o mes vaikai, sustoję ratu – dainuodavome daineles. Man labai patiko pianino garsas, visada norėdavosi spustelėti klavišiuką, bet neleidau sau, kadangi žinojau, jog nemoku groti šiuo instrumentu, tad su didele pagarba tik stebėdavau žavingai judančius muzikės pirštus. Nežinau iš kur, bet viduje jaučiau didelę pagarbą šiam instrumentui. Na, o grįžusi namo, mama pamena, kad aš pareiškiau, jog būsiu ateityje fortepijono mokytoja! Visiškai netikėta man tai girdėti iš mamos lūpų po daugelio metų, nes aš visai apie tai pamiršau, iki kol būdama 9 metų, susidūriau vėl su šiuo instrumentu draugės namuose.

Mano šeimoje esu viena muzikantė, tad nei vienam iš tėvelių ar giminių nekilo tokia mintis – mane nuvesti muzikuoti. Mano draugė pradėjo mokytis groti fortepijonu, tad man pasiūlė gal ir aš norėčiau jai palaikyti kompaniją nuėjus į jos fortepijono pamoką. Stebėjau ją ir pagalvojau, kad visai norėčiau pamėginti. Pasiskambinau mamai, paklausiau leidimo ar galėčiau tai daryti, mama leido argumentuodama, kad gal ir gerai būtų mokytis groti, nes fortepijonas niekada manęs nepaves. Tuo metu turėjau skaudžią patirtį su pramoginiais šokiais, netekau partnerio ir teko nutraukti šokių treniruotes. Atsiradusi laisva erdvė greitai užsipildė nauja netikėta kryptimi – muzika. Taip ir prasidėjo mano kelias kartu su muzika.

Pirmieji prisiminimai iš muzikos mokyklos laikų?

Muzikos mokyklos prisiminimai susiję su pirmuoju susitikimu su mokytoja, kuri man paliko didelį įspūdį ir visada būdavo ir yra ypatingas žmogus mano muzikos kelyje. Taip pat muzikos mokyklos prisiminimai susiję su dideliu stresu, milžiniška scenos baime, vėlyvais, bet maloniais grojimo vakarais su mylima mokytoja jaukioje klasėje, sunkus darbas, koncertai, konkursai… Į viską aš žiūrėjau be galo atsakingai, gal net per daug, tad reikalaudavau iš savęs labai daug, buvau sau labai reikli, todėl tas etapas buvo labai gilus, sudėtingas psichologiškai, bet palikęs labai svarbius įspaudus susipažįstant su muzikos nuostabia jėga.

Specialybės mokytoja Jums buvo…

Labai švelni, reikli, supratinga, neįtikėtinai mane suprantanti, giliai panerianti mane į muziką, puiki vedlė ir autoritetas, paslaptinga bei žavinga, moteriška. Mokytoja – moteris, mane išmokiusi net mergaitiškų manierų (kadangi augau su broliu ir buvau padūkusi kaip berniukas). Mokytoja rūpinosi mano asmenybės atvėrimu (tai buvo sudėtingas darbas, aš buvau užsispyrusi ir labai uždara, kompleksuota bei sukaustyta). Tai Mokytoja – ne tik muzikos, bet ir gyvenimo.

Bet muzikos mokykloje buvo ir ne pačių smagiausių momentų?

Muzikos mokykloje man labiausiai nepatiko groti scenoje (mėgau groti klasėje, dirbti su mokytoja), aš to labai bijojau ir kovojau su didele scenos baime. Bet dėka užsispyrusios ir manimi tikinčios mokytojos, pavyko pažaboti šią baimę. Vienintelis mokytojos sprendimo būdas buvo – kuo daugiau groti, visur, visiems, tad ir prasidėjo mano labai aktyvus sceninis gyvenimas, kuris užpildė visą mano laisvą laiką po vidurinės mokyklos pamokų. Tai buvo labai svarbus asmenybės, vertybių, jausmų ir aplinkos (gyvenimo) pažinimo laikotarpis.

Todėl nusprendėte tęsti muzikos mokslus…

Pasirinkimas buvo mano – paprasčiausiai pergalvojau, kuris mokslas mane labiausiai traukia, pergalvojau, kuria kryptimi įsivaizduočiau savo tobulėjimą ir kas mane domina stipriausiai, klausiau vidinio balso ir jis manęs nenuvylė.

Ar šeima palaikė Jūsų pasirinkimą?

Tėvų vaidmuo mano pasirinkime buvo labiau palaikomasis. Mama – nuo pat vaikystės mane palaikė ir kaip tik galėjo rėmė bei skatino, tai žmogus į kurį visada galėjau remtis. Tėtis – į mano pomėgį žiūrėjo nerimtai, kai atėjo laikas rinktis tolimesnes studijas, jis leido man rinktis ir tiesiog nemaišė.

Taip prasidėjo profesionalios pianistės kelias…

2008 metais baigiau Kauno Juozo Gruodžio konservatoriją pas dėst. R. Stabinskienę. Tolimesnės bakalauro studijos – VDU muzikos akademijoje pas doc. B. Andriuškevičienę bei prof. R. Rikterę ir magistrantūros studijos LMTA pas doc. E. Perkumaitę bei prof. S. Okruško. Visi dėstytojai paliko be galo daug šiltų prisiminimų, tai išskirtinės asmenybės, savo srities profesionalai, kurie dalinosi ne tik profesinėmis žiniomis, bet ir žmogiška gyvenimiška patirtimi. Esu be galo visiems dėkinga, tai žmonės iki šiol įkvepiantys mane kaip muzikantę bei pedagogę. 

Atėjo laikas pritaikyti praktines žinias…

Mano pirmasis darbas – baleto  šokėjų koncertmeisterio, labai įdomi patirtis, tuo labiau, kad mane visada domino ir šokis.

Kas labiausiai džiugina pedagoginiame darbe?

Pedagoginiame darbe labiausiai mane džiugina mokinių degančios akys, norinčios išmokti, sužinoti, tai mane nuginkluoja ir aš galiu dirbti be sustojimo. Taip pat man patinka įvairaus amžiaus mokinukų kaita, įdomiausia dirbti, kai yra balansas tarp mažamečių ir vyresnių muzikuojančių asmenybių. Džiugina, kai matau, kad galiu būti reikalinga ir vesti augančią asmenybę gyvenimo keliu, kurį labai praturtina ir taurina muzika. Taip pat man labai patinka pedagoginio darbo procesas, kadangi kartu ir aš labai daug ko išmokstu su mokiniais.

Bet kažkas šiame procese ir liūdina?

Liūdina labiausiai mokinių pasyvumas, tingumas, ko pasekoje darbas apsiriboja tik techniniu kūrinių įveikimu. Tuomet nepavyksta suspėti panerti į tikrąsias muzikos gelmes. Technika turi tarnauti muzikai, tai tik priemonė muzikai pasiekti, tad labai svarbu, kad siekiamybė būtų muzika, kuria galėtume perteikti savo kalbą, žodžius, mintis, jausmus ir idėjas, tai galimybė pamatyti ir ištobulinti žmogaus vidinį pasaulį.

Jei ne muzika, kuo būtumėt buvusi? 

Jeigu nebūtų pasimaišiusi mano kelyje muzika, galbūt būčiau buvusi šokėja. Šokis labai didelę vietą užima mano gyvenime, visada paraleliai vystosi šalia muzikos. Gyvenime tenka rinktis vieną profesionalią kryptį, o visa kita gali likti kaip pomėgiai, tad pomėgių aš neapleidžiu, nes tai labai praturtina mane, įpučia gaivaus vėjo, naujų minčių muzikuojant, man tai reikalinga kaip oras.

Ar reikia versti mokinį groti, jei šis priešinasi?

Mokinį reikia sudominti, prie kiekvieno žmogaus yra savitas priėjimas, reikia atrasti raktelį į jo širdį.

Ko niekada nepasakytumėt mokiniui?

Manyčiau nevertėtų sakyti neigiamų, asmeniškai nukreiptų įžeidžiančių žodžių, kurie gali labai užsifiksuoti pasąmonėje, tokie kaip: tu negabus, negali, niekada nepadarysi. Stengiuosi mokiniui suteikti kuo daugiau meilės ir šilumos, to niekada nebus per daug.

Ar šiais laikais mokytojas yra vertinamas?

Manau, kad šiais laikais mokytojas yra vertinamas, laikai keičiasi, keičiasi ir žmonės, tad ir pedagogo vaidmuo keičiasi. Tačiau nepaisant laiko pokyčių, pedagogas vis tiek išlieka autoritetu mokiniui, nesvarbu kaip mokytojo ar kaip draugo (patarėjo), kuris lydi tam tikru gyvenimu keliu.

Ko pasigendate iš šiuolaikinių mokinių?

Šiek tiek pasigendu iš šiuolaikinių mokinių kantrybės darbo procesui, kruopštumo, bet vėlgi visas šias savybes augina muzika, tai dalis gyvenimo kelio.

Ar klausotės tik klasikinės muzikos?

Mėgstu klausytis labai įvairaus stiliaus muzikos, tik svarbu, kad ji būtų kokybiška, kokybiškai sukomponuota, tekstas prasmingas, melodika paveiki. Žinoma, visada mane žavi elektroninėje muzikoje nuskambantys gyvų instrumentų garsai. Jeigu profesionalus atlikėjas ir kompozitorius, to rezultate muzika kalba už save ir nepalieka abejingo klausytojo. Muzika įvairiuose gyvenimo etapuose sutampa su žmogaus vibracijomis, jausmais, kuo jis tuo metu gyvena.

Muzikos galia žmogui…

Muzika labai formuoja jauną asmenybę, ji gali būti prieglobstis, išsilaisvinimas, draugas liūdesio ir džiaugsmo akimirkomis. Muzika praturtina gyvenimą, kuris nėra lengvas. Lydint muzikai kasdienybėje – manau yra daug lengviau, kiekvienas žmogus atranda muzikos vietą savo gyvenime, bet tikiu ji suvaidina svarbų vaidmenį. Dažnai nesusimastome kiek jos yra daug aplink mus, ritmas, garsai, iš to susidaro jausmai, emocijos – visa tai mūsų gyvenimo dalis.

Ar lieka laisvo laiko savo poreikiams?

Esu įvairialypė asmenybė, smalsi, žingeidi, mane domina daug kas, tik viskam laiko nepakanka. Laisvalaikiu mėgstu šokti pramoginius bei liaudiškus įvairių tautų šokius, sportuoti (važinėtis dviračiu, plaukioti, kopti į kalnus, vaikščioti, mankštintis, gilintis į kovos menus), dainuoti chore, skaityti knygas, žiūrėti filmus, keliauti, bendrauti. Labai mėgstu gamtą, kalnus, ežerus, tad tai didelis man atokvėpis, taip pat mėgstu su bendraminčiais kurti kūrybinius kamerinius vakarus namuose ar jaukiose erdvėse (vakarai susiję su instrumentų garsais, vokalu, poezija). Kai tik galiu ir kur galiu, stengiuosi būti naudinga, dalintis savo patirtimi dirbant įvairiose srityse su jaunimu, vaikais ir vyresniais žmonėmis.

Ar nenuvylė pasirinkimas būti fortepijono mokytoja?

Muzikos mokytojo pozicija niekada nenusivyliau ir labai džiaugiuosi, kad esu šioje kryptyje. Pedagoginis darbas yra labai prasmingas, kadangi dirbama su žmogumi. Gyvas kontaktas neatsiejamas nuo nuolatinio kaitos proceso, tad neišvengiamas ir visapusiškas abipusis tobulėjimas.

Ko palinkėtumėt jauniesiems muzikantams, kremtant mokslus muzikos mokykloje?

Jauniesiems talentams palinkėčiau džiaugtis gyvenimu, jo teikiamomis galimybėmis, būti smalsiems, nepasiduoti. Muzikos apsuptyje ugdytis gyvenimui labai reikalingas savybes – kantrybę, užsispyrimą, plėsti savo fantaziją ir vidinį pasaulį, lavinti bendravimo įgūdžius, pasimėgauti savo, kaip asmenybės augimui.

Kodėl verta mokytis Kauno 1-je muzikos mokykloje?

Ši muzikos mokykla yra inovatyvi, lanksti, prisitaikanti prie šių laikų žmonių gyvenimo tempo, patogioje miesto dalyje – šalia yra koncertinės salės, teatrai. Jaunas žmogus turi daug galimybių pasireikšti bei stebėti ir mokytis iš profesionalių menininkų veiklų mieste.

Kauno 1-oji muzikos mokykla. Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Visos teisės saugomos © 2021

"... ir tik muzika suteikia gyvenimui spalvas" - Anonimas