Kaip prasidėjo Jūsų kelias į muziką?
Gimiau 1938 netoli Smolensko, mama Barbora kilusi iš Lietuvos, tėtis Mironas iš Rusijos. Abu mokytojavo, o tėtis dar buvo ir kaimo mokyklos direktoriumi. Po karo šeima atsikraustė į Lietuvą, apsigyvenome Panemunėje. Pamenu, kad mano vyresnieji broliai grojo: vyriausias Michailas akordeonu, jauniausias Vladimiras pianinu, tad pirmais mokytojais jie ir tapo. Dažnai namuose skambėjo muzika ir pas mus vasarodavo puiki pianistė, mokytoja Marija Alšlebėnaitė. Kartą ryte pabudus išgirdau ją grojant F. Šopeno „Briliantinį valsą“ – susižavėjau. Tada broliai padirbėjo su manimi ir patarė stoti į muzikos mokyklą. Aš iš karto įstojau į 4 klasę pas šiltą, gerą ir teisingą žmogų Palmyrą Avižėnienę. Kadangi į pamokas ateidavau tiesiai iš mokyklos, mokytoja pasiteiraudavo ar pavalgius atėjau, jei ne – liepdavo pavalgyti. Turėjau labai gerus mokytojus: solfedžio dėstė Marijošius, muzikos literatūrą Bručkus. Bet solfedžio nepatiko kaip disciplina. Vėliau savo dideliu noru įstojau į J.Gruodžio muzikos technikumą. Dainuoti patiko labiau nei groti pianinu, todėl pasirinkau chorvedybą ir patekau pas puikų specialistą ir žmogų B. Mačikėną. Harmoniją mėgau labiausiai, nes dėstė ypatingai įdomus dėstytojas Daunoras. Mes ilgai palaikėme ryšius, nors jau auginau vaikus, tačiau vakarais Daunoras užsukdavo į svečius, nes netoliese gyveno ir gerdami arbatą kalbėdavomės, jis pasakodavo apie muziką, puikiai grojo instrumentais, buvo labai išprusęs. Įstojus į Vilniaus Valstybinę konservatoriją iš dieninio skyriaus perėjau į neakivaizdinį, nes reikėjo auginti vaikus. Mokiausi pas profesorių A. Budriūną, V. Klovą, R. Kašponį, specialybę pas A. Lopą. Ir kažkaip viską suspėdavau, nors laiko labai trūko.
O jei ne muzika? Ką būtumėte pasirinkus?
Vienu metu buvo šovusi mintis studijuoti mediciną ir buvau net įstojusi į medicinos mokyklą, bet pamačiusi lavonus, supratau, kad tai ne man. Todėl J. Gruodžio technikumas buvo teisingas pasirinkimas. Dar ir dabar pasiklausau geros klasikinės muzikos.
O koks jūsų pirmas darbas?
Dar nuo 3 kurso technikumo ėmiau dirbti vaikų darželyje muzikos mokytoja. Patiko šis darbas, sutikau gabių vaikų muzikai, viena iš jų Svetočka. Jos tėvams patariau ją leisti į muzikos mokyklą. Dabar ji pianistė ir dirba jūsų muzikos mokykloje, tai Svetlana Mažeikienė. Tolimesnis mano žingsnis buvo darbas Kauno 1-oje muzikos mokykloje solfedžio mokytoja. Atėjus ir atsinešus iš darželio du metus patirties, atsinešiau ir nemažą bagažą sukauptų žaidimų, dainelių buvo lengva dirbti su 1-2-3 klasių vaikais, kuriuos labai mylėjau ir mokiniai buvo sužavėti dėstomu dalyku. Ir štai akibrokštas, mano taip nemėgiamas solfedis muzikos mokykloje tapo mylimu darbu. Manau, kad vaikams nebuvo sunku pas mane mokytis. (Pst. Įsiterpsiu ir aš, mokytoja J. Karalevičienė, berašydama šį interviu: o taip mylima, MOKYTOJA, aš tiesiog skrisdavau ant sparnų į Jūsų pamokas…nuo jūsų sklido motiniška šiluma ir gėris…)
Ką patartumėte Tėveliams?
Mano nuomone, vaikai turi rinktis specialybę patys. Tėvai nori, kad vaikai ne tik pramoktų muzikos, bet ir būtų užimti, nelakstytų gatvėmis. O jei potraukio muzikai nėra – neikite mokytis.
Ką patartumėte iš savo didelės praktikos mokytojams?
Turiu 32 metus pedagoginio stažo. Svarbus pastebėjimas. Jei mokiniui nesiseka, nesakykite, jog negabus, blogai dainuoji, geriau dešimt kartų pataisykite. Aš net eidavau į tokių mokinių specialybės koncertus, paklausyti kaip jie groja, kad geriau suvokčiau ką toliau daryti. Net pasilikdavau su mokiniu padirbėti individualiai, nors pamokos grupinės, kol rasdavau bendrą kalbą su juo ir skatindavau tobulėti.
Mieli mokytojai, jei su meile dirbate, visada gaunate grąžos, nors ir atlyginimas nedidelis, o triūso daug įdėti reikia ir daug duoti. Bet kokie būna saldūs vaisiai, jei mokiniui sekasi vis geriau. Todėl linkiu dirbti SU MEILE. Aš labai mylėjau savo darbą ir mokinius, kurių nemažai buvo mano gyvenime. Iš jų išaugo puikūs dėstytojai: Jūratė Kazlauskaitė – Karalevičienė, Irena Bartkuvienė, Rasa Blebaitė–Derbutienė, Jurgita Lapienytė, Jovita Valentaitė – Vaičiulienė, Rima Eigirdienė ir daug kitų, kurie nėjo muzikanto keliu. O kurie pasuko į muziką, tie tikrai myli savo darbą ir dirba iš pašaukimo.
Ačiū už pasidalinimą savo mintimis. Jūsų prisiminimai mums mokiniams labai brangūs.
Parengė: vyr. mokytoja Jūratė Karalevičienė
