BALETAS (prancūziškai: ballet) – sceninės muzikos žanras, kuriame jungiasi šokis, instrumentinė muzika, siužetas, vaizduojamasis menas (dekoracijos, kostiumai, video projekcijos).
Baleto „Kopelija“ siužetas: Viename viduramžių mieste azartiškas lėlių meistras Kopelijus sukonstruoja mechaninę lėlę Kopeliją. Ji nėra vienintelė keistuolio Kopelijaus sukurta lėlė, tačiau tik ši patraukė besiblaškančio po aikštę Franco žvilgsnį. Francas stebėjo puikiąją lėlę, bet galvojo, kad tai meistro Kopelijaus duktė! Ji pasirodė ne tik žavi, bet ir mįslinga, nes niekada nėjo į gatvę ir niekada su niekuo nebendravo. Ir neatsakydavo į jaunuolių jai rodomą dėmesį. Scenoje pasirodo miela ir paprasta mergina Svanilda, Franco sužadėtinė. Ji įtaria, kad Francas, kaip ir kiti miestelio jaunuoliai, neabejingas Kopelijai. Antras veiksmas vyksta naktį Kopelijaus dirbtuvėse, kur paslapčia įsibrovusi Svanilda su draugėmis apžiūrinėja knygas, instrumentus ir lėles – automatus (žr.2 ištrauka iš baleto). Jos supranta, kad Kopelija tik meistriškai padaryta lėlė. Merginos užsuka lėles – automatus ir šios bemat ima šokti. Pasirodęs Kopelijus išveja merginas ir apžiūrinėja lėles, ar šios nesugadintos.
Tuo metu pro langą pas Kopelijų įlindęs Francas pasakojasi apie savo meilę Kopelijai, apie jos hipnotizuojančias akis, neduodančias jam ramybės. Kopelijui tai glosto savimeilę – tai geriausias jo sukurtų lėlių įvertinimas. Jis dar labiau aitrina Franco vaizduotę ir girdo jį vynu. Apsvaigintas Francas regi atgyjančią savo svajonę ir jo įaudrinta vaizduotė tampa nekontroliuojama. Tačiau gėrimo poveikiui pasibaigus suvokia, kad vizija tebuvo meistriškai sukonstruota lėlė, kuri besisukdama lūžta pusiau. Su Franco draugais atskubėjusi Svanilda atleidžia sužadėtiniui, ir spektaklis baigiasi šventiškomis vestuvėmis, kuriose dalyvauja ir Kopelijus su sutaisyta lėle. Tai istorija, kuri padeda mylėti ne vizijų sukurtą pasaulį, o realius žmones, kurie yra greta.
