Skip to main content

5 PAMOKA (06.01 – 06.05) – W. A. Mocart „Turkų maršas“


Volfgangas Amadėjus Mocartas (1756-1791) gimė Austrijoje, Zalcburgo mieste. Jo tėvas Leopoldas, žymus to meto muzikantas, pastebėjęs berniuko gabumus, ėmė mokyti sūnų muzikos. Ketverių metų Mocartas pradėjo kurti muziką ir išgarsėjo kaip vunderkindas (žiūrėti ištrauką iš kino filmo WOLFGANG MOZART, 1991, rež. J.Herz).

Klavyrui V. A. Mocartas sukūrė 17 sonatų. Ypač populiari yra Sonata A–dur,tiksliau, paskutinioji (III) dalis, pagarsėjusi kaip „Turkų maršas“.Jis sukurtas turkų muzikos stiliumi (allaturca) ir vaizduoja spalvingą turkų kariuomenės orkestro eiseną.

Būdamas šešerių, kartu su seserim jau koncertavo įvairiuose Europos miestuose. Koncertus lydėjo triumfas. Kelionė vargino, bet paliko daug įspūdžių – Mocartas klausėsi įžymių atlikėjų, orkestrų, ir parašė pirmąsias simfonijas. Nors Mocartas buvo išgarsėjęs savo kūryba (operomis, simfonijomis, gedulingomis mišiomis Requiem)  bet visą laiką jautė pinigų stygių.

Todėl kai Mocartas mirė, buvo palaidotas bendrame kape su kitais vargšais. Vieta, kur ilsisi genijaus palaikai, iki šiol nežinoma.

Klavyrui V. A. Mocartas sukūrė 17 sonatų. Ypač populiari yra Sonata A–dur,tiksliau, paskutinioji (III) dalis, pagarsėjusi kaip „Turkų maršas“.Jis sukurtas turkų muzikos stiliumi (allaturca) ir vaizduoja spalvingą turkų kariuomenės orkestro eiseną.

Turkų maršas parašytas rondo forma – tai tokia forma, kai nuolat grįžta tas pats muzikos epizodas (R), vadinamas refrenu. Rondo schema: RARBRCR. Šia forma ypač dažnai baigiamos Mocarto sonatos.

Klausytojai ir atlikėjai – vienbalsiai (bet neatsiklausę kompozitoriaus) –  „Turkų rondo“ pavadino „Turkų maršu“.

Šis pavadinimas prigijo ir tapo visiems priimtinu. Įdomu ir tai, kad Turkijoje Mocartą labai mėgsta – ten jis populiariausias kompozitorius – klasikas. Stambule kasmet vyksta Mocarto vardo klasikinės muzikos festivalis, o kai kuriose mokyklose „Turkų maršo“ melodija pritaikyta mokykliniam skambučiui.

Austrai susipažino su turkų muzikantų grojimu 1699 metais, kai į Vieną atvyko turkų delegacija, kad po eilinio austrų – turkų karo atšvęstų taikos sutartį. Osmanų imperijos delegaciją saugojo janyčarai – pėstininkai. Delegaciją lydėjo ir janyčarų karo orkestras, kuris koncertavo Vienos gyventojams. Austrai buvo sužavėti janyčarų muzika, tad daugelis austrų muzikantų pradėjo imituoti turkų muziką europiniais instrumentais. Austrai taip žavėjosi turkų muzika, kad austrų vyriausybė kreipėsi į turkus, prašydama imperatoriškam orkestrui atsiųsti turkiškus muzikos instrumentus.

Janyčaro orkestro instrumentai: trimitai, mediniai pučiamieji (fleita, obojus) ir svarbiausia – mušamieji. Vienas jų – nepaprastas – Turkų Pusmėnulis arba Džing Džoni (matote jį iliustracijoje).

18 amžiaus pradžioje Turkų sultonas pasveikino Lenkų karalių ir padovanojo jam Janyčarų būrį! Nuo to laiko turkų muzika pasklido po visą Europą.

Išklausykite „Turkų maršą“, atsakykite į klausimus ir atlikite užduotis:

  1. Išklausę „Turkų maršą“, aprašykite jo nuotaiką.
  2. Atkreipkite dėmesį, ar pianistas Lang Lang perteikia jūsų pastebėtą nuotaiką.
  3. Iš kurios Mocarto sonatos yra „Turkų maršas“?
  4. Kokia forma parašytas „Turkų maršas“?