Skip to main content

2 – 3 PAMOKA (05.11 – 05.22) – Kamanės skrydis Iš „Pasakos apie carą Saltaną“


Nikolajus Rimskis – Korsakovas (1844-1908) rusų kompozitorius vaikystėje pasižymėjo dideliais muzikiniais gabumais. Tačiau net neketino būti muziku – vykdydamas tėvų valią ir sekdamas vyresniojo brolio pavyzdžiu, jis svajojo tapti jūrininku. Tad prieš tapdamas kompozitoriumi, jis mokėsi Peterburgo karinėje mokykloje, ruošusioje jūrų karininkus, ir ją baigęs, dalyvavo tolimuosiuose plaukiojimuose. Rimskis – Korsakovas mėgo rusų liaudies pasakas. Kompozitorių žavėjo turtinga liaudies fantazija, jam buvo artima pasakose keliama gėrio pergalė prieš blogį. Iš 15 operų išsiskiria „Pasaka apie carą Saltaną“ šviesia nuotaika, spalvingumu, linksmumu trykštančia muzika, parašyta pagal A. Puškino eiliuotą pasaką.

Opera – tai didelės apimties sceninis žanras. Ji sujungia visas meno rūšis – literatūrą, instrumentinę ir vokalinę muziką, vaizduojamąjį meną (dekoracijos, kostiumai, video projekcijos), teatrą, šokį.

Trumpas operos siužetas: Žiemos vakarą pirkioje verpia trys seserys. Jei būčiau carienė, sako viena, iškelčiau didžiulę puotą, antroji, tapusi cariene, priaustų visiems audeklų, o jauniausioji – pagimdytų sūnų. Netyčia išgirdęs šį pokalbį, caras liepia pirmajai seseriai būti virėja, antrajai – audėja, o jauniausiąją – Militrisą – ima į žmonas. Pasikvietusios svočią Barbarichą, nuskriaustosios seserys tariasi, kaip pakenkti laimingajai. Kai Saltanas buvo išvykęs į karą, Militrisai gimė sūnus. Tuo seserys ir pasinaudojo: jos suklastojo laišką, kuriame caro vardu liepė išmesti į jūrą carienę su naujagimiu. Ilgai jūroje plaukiojo statinė su uždarytais joje Militrisa ir Gvidonu, augančiu „ne dienom, bet valandom“. Pagaliau bangos išmetė statinę į negyvenamąją salą. Pasidaręs lanką ir strėles, Gvidonas, išsiruošęs medžioti, pamatė peslio puolamą gulbę ir išgelbėjo ją. Nelauktai gulbė prakalbo žmogaus balsu, žadėdama atsidėkoti. Kitą dieną, auštant, iš rūko iškilo pasakiškai gražus miestas Ledainis, ir Gvidonas tapo jo valdovu. Gera Gvidonui gyventi, bet jis išsiilgsta tėvo ir, gulbės paverstas kamane, skrenda jo aplankyti. Saltaną jau seniai buvo pasiekęs gandas apie Ledainio miesto stebuklus, jam norėjosi ten pabuvoti, bet Audėja ir Virėja neleido. Užtat jas ir įgėlė kamanė (kamanės skrydis). Išgirdęs pasakojimą apie gražuolę užjūrio caraitę, Gvidonas prašo Gulbės padėti ją surasti. Ir didžiausiai Gvidono nuostabai, Gulbė virsta jo išsvajota caraite. Militrisa laimina jauną porą. Caras Saltanas, atvykęs į salą, susitinka su Militrisa ir sūnumi. Apimti džiaugsmo, jie atleidžia pavyduolėms seserims ir klastingai svočiai.

Skerco „Kamanės skrydis“ – populiarus simfoninis epizodas, susilaukęs įvairių transkripcijų. Zyzimą ir greitą skridimą imituoja klarneto melodija styginių instrumentų picikato fone.

Muzikantai visame pasaulyje kovoja stengdamiesi parodyti savo virtuoziškumą ir meistrystę,

mėgindami kuo greičiau sugroti šį kūrinį, tetrunkantį 1 minutę ir apie 34 sekundes. Smuiko virtuozas vokietis Davidas Garrettas – įrašytas į Pasaulio rekordų knygą kaip greičiausiai atlikęs garsųjį „Kamanės skrydį“. Tai jam techniškai nepriekaištingai pavyko padaryti per 65,26 s.

Atsakykite į klausimus ir atlikite užduotis:

  1. Apsilankykite ir paklaidžiokite Metropolitan operos virtualioje erdvėje: https://www.departures.com/lifestyle/art-culture/met-opera-virtual-shows , o įdomiausius pastebėjimus užrašykite.
  2. Pagalvokite, kokias žinote (girdėjote) operas.
  3. Išklausę „Kamanės skrydį“ aprašykite jo nuotaiką.
  4. Išklausę įrašą (Nr. 1), parašykite:
  • kokie instrumentai atlieka „Kamanės skrydį“;
  • kuris styginis instrumentas atlieka žemiausius garsus.
  1. Kuris iš 3 įrašų jums patiko labiausiai?
  2. Pabandykite nubraižykite „Kamanės skrydžio“ muzikogramą, t.y. kamanės skrydžio trajektoriją.