PAŽINKIME SAVO MOKYTOJĄ


Pazink Head

SVEIKI, AŠ JŪSŲ MOKYTOJA: JOVITA VAIČIULIENĖ


Kalbiname Kauno I-osios muzikos mokyklos fortepijono mokytoją metodininkę, muzikos mokyklos tarybos narę JOVITĄ VAIČIULIENĘ. 

Jei ne muzika, kuo būtumėt buvusi?

Nežinau, bet manau kad būčiau savo pasirinktos srities profesionalė, mylinti ir besidžiaugianti darbu.

Kadangi tapote puikia fortepijono atlikimo meno pedagogikos profesionale, tai kodėl būtent fortepijonas?

Pianinas nuo pat mano vaikystės stovėjo namuose, mano mama - Halina Valentienė, taip pat buvo fortepijono mokytoja, tad minčių rinktis kitą instrumentą niekada nebuvo

Mama – fortepijono mokytoja. Tad muzikos mokyklos lankymas buvo savaime suprantamas dalykas?

Muzikos mokyklą norėjau lankyti, nes nuo pat mažens įsivaizduodavau save mokytoja: pildydavau savo “mokiniams” dienoraščius, rašydavau pažymius ir mokydavau visas lėles groti pianinu :)

Dar be proto patiko L. van Beethoven “Fur Elise” - tad vien jau dėl to kūrinio, norėjau kuo greičiau išmokti groti fortepijonu.

Jūs taip pat baigėte I-ją muzikos mokyklą, kurioje dabar dirbate. Kas labiausiai įsiminė iš muzikos mokyklos laikų?

Aš lankiau dvi mokyklas - vidurinę ir muzikos. Tad suderinti tvarkaraštį ir laisvą laiką kartais būdavo sunku. Muzikos mokykloje lankiau sustiprintą grupę, tad daug grojau. O smagiausios akimirkos iš koncertinių išvykų į ligonines, sanatorijas. Buvo visai smagu dalyvauti Balio Dvariono konkurso atrankiniuose turuose.

Kaip apibūdintumėt savo pirmąją specialybės mokytoją?

Pirmoji mano mokytoja – Leokadija Kepežinskienė, buvo reikli, motyvuojanti, mokanti sukurti draugišką atmosferą klasėje.

Buvo slegiančių dalykų muzikos mokykloje?

Man labiausiai nepatiko, kad ir mano mama dirbo toje pačioje mokykloje. Tad nepasiruošti ar neateiti į pamoką – nebuvo šansų :)

Ar pasirinkti tolimesnį muzikanto kelią įtakojo mamos profesija?

Tolesnį muzikanto kelią paskatino rinktis mama. Jos nuomone, tai smagus darbas, o taip pat ir darbo diena neprasideda anksti, nes pamokos visada būdavo tik po pietų. Aš “pelėda” - tai man labai tiko :)

Tėtis labiau norėjo kad baigčiau gimnaziją ir stočiau į universitetą.

Pabaigus muzikos mokyklą prasidėjo pasirinktos profesijos kelias… 

1992 metais pradėjau mokytis Juozo Gruodžio konservatorijoje, pas dėstytoją R. Stankevičienę. Vėliau, 1996-2002 metais Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kauno fakultete mokiausi fortepijono atlikimo meno subtilybių pas dėstytoją R. Čepinską. Akademijoje įgijau menų (muzikos) bakalauro ir  muzikos magistro kvalifikacinius laipsnius bei atlikėjo profesinę kvalifikaciją.

Sutarėt su savo specialybės dėstytoju?

Didžiausią įtaką man padaręs mokytojas buvo dėstytojas Ramutis Čepinskas. Jis buvo impozantiškos išvaizdos, aukštas, pagarbiai, tačiau ir draugiškai besielgiantis MOKYTOJAS.

Jis domėjosi ir mano asmeniniu gyvenimu, nešykštėdavo tėviškų patarimų, rūpinosi visų savo studentų visapusišku apsišvietimu. 

Kas labiausiai patiko studijuojant muziką?

Man labiausiai patiko, kad atlikdama kūrinius, aš esu tarpininkė tarp kompozitoriaus ir klausytojo. Būdavau kažkur “tarp”... Visada stengiausi išanalizuoti ir perteikti  kūrinio “pradinę žinutę”.

Pradėjus fortepijono atlikimo meno studijas akademijoje, ateina pareiga ieškotis darbo…

Mano pirmasis darbas buvo Kauno I-oje muzikos mokykloje. Pirmaisiais metais buvau tik koncertmeisterė, vėliau gavau ir savo specialybės mokinių.

Ar senai dirbate Kauno I-oje muzikos mokykloje?

Šioje mokykloje dirbu jau nuo 1996-ųjų metų.

Oho! Sunki darbo pradžia?

Mano darbo pradžia buvo pakankamai lengva: šioje mokykloje aš mokiausi, čia dirbo mano mama, daugelis mokytojų mane jau pažinojo, tačiau buvo visko - ne tik mokiniai bijo eiti į visokius gąsdinančius kontrolinius, bijojau ir aš :)

Pedagoginio darbo pradžioje, ypač su mokinių kūrinių programomis padėjo mama. Aš mylėjau ir vertinau mokinius - jie mane.

Ar daug kas pasikeitė nuo to laiko, kai pradėjote dirbti, iki dabar?

Kai pradėjau dirbti, man atrodė - “na kas gi čia tokio pasėdėti porą valandų ir pasimokyti kūrinį?! Kokie tie vaikai tinginiai!”. Dabar, kai aš pati esu dviejų vaikų mama - tad labai gerai suprantu mokinių užimtumą mokyklose ir popamokinėje veikloje, jų nuovargį, norą pailsėti.

Jau daugiau kaip 20 metų trunkančiame pedagoginiame darbe kas labiausiai džiugina?

Labai priklauso kokie tikslai yra keliami vienu ar kitu atveju: kartais džiugu, kad mokinys pagaliau išmoko pirmos oktavos natas, o kartais širdis dainuoja, kai tavo mokiniai stovi scenoje ir atsiima tarptautinių konkursų prizinius apdovanojimus ar pinigines premijas.

Labiausiai pedagoginiame darbe džiugina, kai visiems pasidaro smagu: ir mokiniui, kad jis kažką moka ir tėvams, kad jų vaikas gali, ir man - kad tikėjau, išmokiau, parodžiau, atskleidžiau.

Tačiau pasitaiko ir liūdnų momentų…

Labiausiai liūdina, kai tėvai nesidžiaugia savo vaiku, nevertina jo mažesnių ar didesnių laimėjimų. O taip pat liūdna, kai vaikas tikrai negabus muzikai, nenori groti, o tėvai verčia. Tada pamokų negelbsti jokios mano pastangos nei kūrybiškumas.

Ar pastebėjote, kad mokinių požiūris į muziką keičiasi?

Visų mūsų požiūris į viską keičiasi pastoviai. Ir tai puiku! Tad natūralu, kad vaikas kuris nenorėjo praeitais metais groti, šiais metais jau ruošiasi konkursui. Dabar tiek yra įvairiausių koncertų, festivalių, konkursų - tai yra tikrai didelis motyvacijos veiksnys. Tačiau, manau, svarbiausias motyvacijos faktorius - mokytojos ar mokytojo asmenybė.

O jei mokinys nenori groti, gal jo ir nereikia versti?

Jei mokinys nenori groti, mano manymu, tikrai nereikia versti: yra tiek daug veiklos, kuria, galbūt, mokinys džiaugsis daug labiau. Tačiau reikia įvertinti, kad tokiame jauname amžiuje vaikai dažnai keičia savo nuomonę, tad reikėtų visiems išsamiai pasikalbėti ir nuspręsti ką galima vienu ar kitu atveju padaryti.

Ko niekada nevertėtų sakyti mokiniui?

“TU NEGALI”

Ko dažniausiai gailitės, kad nepasakot mokiniui?

Stengiuosi su mokiniais ir jų tėveliais kalbėtis atvirai, ir kiekvienam pagal amžių ir galimybes pasakyti viską.

Mokytojas – prestižinė specialybė…

Manau, kad protingi žmonės ypač vertina mokytojo darbą. O tiems, kam atrodo kad mokytojo darbas labai lengvas ar prastas, - nieko negaliu atsakyti. Tai absoliučiai kiekvieno žmogaus atskira nuomonė.

Jei mano darbą reikėtų vertinti pinigine išraiška, - taip, manau jis nėra apmokamas tiek, kiek aš dirbu įdėdama pastangų, laiko, noro, užsidegimo.

Ar nenusivylėte, kad esate fortepijono mokytoja? Gal vertėjo būti kažkuo kitu?

Jei aš būčiau nusivylusi, keisčiau darbą iškart. O tai, kad į darbą einu su šypsena, turbūt daug ką pasako.

Ko pasigendate iš šiuolaikinių mokinių?

Neskirstau mokinių į šiuolaikinius ar senesnių laikų :). Visi jie yra savaip žavūs, protingi, linksmi, įdomūs.

Reikia ir pačiam mokytojui mokėti keistis, būti šiuolaikišku, domėtis naujovėmis ir prisitaikyti.

Deja ne visi mokytojai tokie lankstūs ir norintys prisitaikyti. Koks Jūsų mėgstamiausias kompozitorius?

Negaliu pasakyti vieno mėgstamiausio kompozitoriaus - jų daug. Kai reikia laiko apmąstymams ir ramybės - J. S. Bach, kai nuotaika pakili – W .A. Mozart. O mėgstu ir S. Rachmaninov, F. Listz, F. Chopin, M. Ravel.

Iš atlikėjų išskirčiau K. Buniatishvili, V. Lisitsa, E. Kissin, L. Lang.

Ar klausotės tik klasikinės muzikos ar mėgstate ir kitų žanrų muziką?

Mėgstu lengvą rock, o taip pat melodingas F. Sinatra ir E. Presley dainas.

Ką mėgstate veikti laisvalaikiu?

Mėgstu skaityti, keliauti, slidinėti, leisti laiką su šeima. O kartais tiesiog nieko neveikti :)

Iš Jūsų asmeninės pedagoginės patirties: ką muzika suteikia jaunai asmenybei?

O... Tai labai plati tema.! Muzika ypač teigiamai veikia vaiko intelekto vystymąsi.

Muzikos užsiėmimai skatina kūrybiškumą, ugdo klausos, kalbos, matematinius gebėjimus. Ugdo jaunos asmenybės pasitikėjimą savimi. Ugdo discipliną, lavina valią, atmintį, komunikacijos ir koordinacijos įgūdžius. Leidžia patirti gebėjimo džiaugsmą, atsipalaiduoti ir suvaldyti stresą.

Ko palinkėtumėt jauniesiems muzikantams, kremtant mokslus muzikos mokykloje?

Palinkėčiau gero laiko ir mėgavimosi muzika! Palinkėčiau groti sau patinkančius kūrinius, turėti linksmus įkvepiančius mokytojus. O tiems, kas atsakytų, kad groti, labai sunkus darbas - palinkėčiau keisti požiūrį. 

Kodėl verta mokytis Kauno 1-je muzikos mokykloje?

Muzika, juk -nuostabi! Tai tarsi dar viena kalba, kurią supranta visi!

Pas mus smagu! Dirba puikūs pedagogai, tolerantiška administracija! O verta mokytis visose muzikos mokyklose ir studijose ir privačiai! Ir jaunam ir vyresniam!

Grojant patiriamas malonumas - didelė motyvacija sau pasakyti “ AŠ GALIU!”

Ačiū už nuotaikingą pokalbį.

Apdovanojimai Kauno Filharmonijoje

Apdovanojimai Kauno Filharmonijoje

Konkursas Sankt Peterburge

Konkursas Sankt Peterburge

Konkursas Paryžiuje

Konkursas Paryžiuje

Festivalis Konkursas Vienoje

Festivalis – Konkursas Vienoje

Konkurse Radviliškyje

Konkurse Radviliškyje

Kauno 1-oji muzikos mokykla. Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Visos teisės saugomos © 2020

"... ir tik muzika suteikia gyvenimui spalvas" - Anonimas